Kamanės vėl mus stebina: naujas tyrimas atskleidė įspūdingus gebėjimus

Jau antrą kartą šiais metais kamanės stebina mokslininkus: įrodė, kad gali spręsti bendradarbiavimo užduotis, kurios pranoksta jų mažų smegenų galimybes.

 Jau antrą kartą šiais metais kamanės stebina mokslininkus.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Jau antrą kartą šiais metais kamanės stebina mokslininkus.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 17, 2024, 8:46 AM

Atlikus keletą laboratorinių eksperimentų, paaiškėjo, kad kamanės (Bombus sp.), kurios kartu mokėsi atlikti užduotis, kad gautų atlygį (saldumyną), dažniau laukdavo partnerio prieš grįždamos prie užduoties – nei tos, kurios mokėsi vienos.

„Tyrimo išvados meta iššūkį įprastoms sampratoms apie vabzdžius, o gebėjimas dirbti kartu siekiant bendro tikslo būdingas net miniatiūrinėms kamanių smegenims“, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Suomijos Oulu universiteto elgsenos ekologas Olli Loukola.

Tyrimo rezultatai gauti augant supratimui apie galimą vabzdžių sąmoningumą – ir kai buvo pademonstruotas būtent į žmogiškąjį panašus kolektyvinis intelektas, būdingas kamanėms.

Bendradarbiavimas – tai socialinio elgesio aspektas, rodantis kitų individų suvokimą ir bendradarbiavimą su jais.

O. Loukola su kolegomis atlikdami eksperimentus su bitėmis norėjo „išsiaiškinti, ar elgesys atliekant bendradarbiavimo užduotis rodo individualias pastangas, paprastą partnerio atpažinimą, ar gilesnį vaidmenų ir tikslų supratimą“.

Tai trys iš keturių skirtingų kooperatyvaus elgesio tipų, kuriuos neseniai apibrėžė biologai, siekdami geriau juos atskirti.

Šimpanzės, delfinai, vilkai ir paukščiai buvo pastebėti dirbantys kartu siekdami bendro tikslo, o ketvirtasis kooperatyvaus elgesio tipas laikomas žmogiškuoju bendradarbiavimo požymiu ir retai pastebimas tarp kitų gyvūnų.

Lyginant su dideles smegenis turinčiais gyvūnais, iš kamanių tikėtasi nedaug. Tačiau naujausi laboratoriniai eksperimentai rodo, kad jų nereikėtų nuvertinti: kamanės gali išmokti laipsniškų užduočių, mokyti kitus spręsti problemas, valdyti įrankius, skaičiuoti naudojant nulį ir net sudaryti pagrindines matematines lygtis.

O. Loukola su kolegomis nustatė, kad kai kamanės partneriui buvo trukdoma įeiti į bandymų zoną, jos ilgiau stumdė bloką ar duris nei kontrolinės kamanės, kurios išmoko stumdyti vienos, ir kurios iš karto ėmėsi darbo bandydamos pasiekti atlygį be pagalbos.

Kaip matyti toliau pateiktame vaizdo įraše, kamanė laukia, kol atvyks jos partnerė, ir tik tada abu vabzdžiai pradeda judinti „Lego“ kaladėlę, kad gautų atlygį – vandenyje ištirpdytą cukrų.

Kituose tuneliniuose eksperimentuose kamanės mindžiukavo prie durų, slepiančių atlygį – kol atvyko jų draugė, arba pasuko atgal prie durų, kai partnerė pasirodė gretimame tunelyje.

„Šie rezultatai rodo, kad kamanių kooperatyvus elgesys nėra tik šalutinis individualių pastangų produktas, bet yra socialiai įtakojamas“, – moksliniame straipsnyje rašo O. Loukola.

Tačiau tai buvo sunku pastebėti, pripažįsta Loukola ir kolegos. Tunelyje apsisukusias bites galėjo „užverbuoti“ jų partnerės – kad atliktų užduotį atidaryti duris, nors galėjo būti ir taip, kad vabzdžiai tiesiog savanaudiškai siejo kitos bitės buvimą prie durų su galimybe gauti saldų atlygį.

„Ar kamanės iš tiesų supranta savo partnerio vaidmenį, reikės tolesnių tyrimų, kurių metu bus išsamiau stebimas jų elgesys bendradarbiavimo metu“, – sako O. Loukola.

Tai būtų galima padaryti tuo pačiu būdu, kaip anksčiau buvo daroma su delfinais – reikalaujant, kad kamanės sinchronizuotųsi, kai paspaudžia mygtuką, kad gautų atlygį.

Tuo tarpu įdomu pasvarstyti, kodėl kamanės galėjo išsiugdyti tokį bendradarbiavimo gebėjimą – nes kaip pažymi tyrėjai, gamtoje maitindamosi kamanės dažniausiai veikia vienos.

Gali būti, kad kooperacinis elgesys plačiai paplitęs visoje gyvūnų karalystėje, nes tiesiog padeda išgyventi, kai tai svarbu.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.