Akį traukiantis senovinis dirbinys – miniatiūra, vaizduojanti svarbią Egipto sritį

2025 m. vasario 20 d. 08:13
Lrytas.lt
Klėties su raštininkais diorama – jei ne pati seniausia, tai viena seniausių miniatiūrų pasaulyje, pagaminta iš medžio ir gipso.
Daugiau nuotraukų (5)
Ši dekoruota medinė diorama 1920 m. buvo aptikta senovės Egipto kapavietės Tėbuose (dabar Luksoras), slaptoje kameroje. Didžiulė kapavietė priklausė vyriausiajam faraono namų valdytojui Meketrei, mirusiam apie 1980 m. pr. m. e. – Egipto Viduriniosios karalystės XII dinastijos laikotarpiu, kuris garsėjo savitu menu. Modelis vaizduoja miniatiūrinę klėtį, o tai rodo kviečių ir miežių svarbą senovės Egipto visuomenėje.
Niujorko Metropoliteno muziejuje eksponuojamas modelis pagamintas kaip medinė 74,9 x 56 x 36,5 cm dydžio dėžė. Šiek tiek smailėjantys kampai primena senovinį architektūros stilių, kuris anot muziejininkų, padėdavo apsisaugoti nuo vagių ir graužikų. Viduje dėžė padalinta į dvi dalis: vietą, kurioje buvo laikomi grūdai, ir vietą, kurioje vyko svėrimas ir apskaita.
Į dioramą taip pat buvo įtraukti 15 vyrų modelių, kurių kiekvienas yra maždaug 20 cm dydžio. Šeši iš jų neša maišus su grūdais, o kiti devyni fiksuoja grūdų atsargas papiruso ritiniuose ir medinėse lentelėse.
Egipto žemės ūkio turtus daugiausia sudarė grūdinės kultūros, įskaitant kviečius ir miežius, o faraonai kontroliavo pagrindinę maisto produktų gamybos teritoriją – Nilo slėnį. Todėl anot muziejininkų, senovės Egipto visuomenei buvo labai svarbu sekti grūdų atsargas. Tikėtina, kad eidamas vyriausiojo valdytojo pareigas Meketrė buvo atsakingas už visas karališkąsias valdas, kurios aprūpindavo rūmus grūdais ir kitais maisto produktais.
Slaptoje Meketrės kapo kameroje iš viso buvo aptikti 24 modeliai, įskaitant figmedžių sodą ir sportinę valtį. Pusė šių modelių yra Niujorko Metropoliteno kolekcijoje, o kita pusė – Egipto muziejuje Kaire.
Kodėl kai kurie senovės egiptiečiai buvo laidojami su tokiais modeliais, neaišku – tačiau kai kurie mokslininkai įtaria, kad dioramos galėjo būti sukurtos siekiant padėti mirusiesiems pomirtiniame gyvenime, rašo „Live Science“.
archeologijaIstorijaSenovės Egiptas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.