Aspirinas – arba acetilsalicilo rūgštis – yra sintetinis salicilo rūgšties, kuri yra natūralus augaluose randamas junginys, darinys. Būtent todėl gluosnių – arba Salix, nuo ko kilęs ir pats salicilo rūgšties pavadinimas – ekstraktai tūkstančius metų buvo naudojami skausmui malšinti. Tačiau augalai nekuria šio junginio mūsų labui. Jų audiniuose jis sukelia chemines reakcijas, dėl kurių jie tampa atsparesni aplinkos grėsmėms – pavyzdžiui, kenkėjams ir ligoms, ekstremalioms temperatūroms ir net sausrai. Tai tarsi jų imuninės sistemos atitikmuo.
Ir dabar jau žinoma, kad purškiant įvairius augalus aspirino tirpalu, jie elgiasi taip, tarsi juose būtų padidėjęs salicilo rūgšties kiekis – todėl sustiprėja jų natūrali apsauga.
Tačiau galbūt dar labiau stebina tai, kad tyrimai parodė, jog aspirinas ne tik padidina augalų atsparumą, bet ir pagerina derliaus kokybę: nuo pomidorų, turinčių gerokai daugiau vitamino C, iki vyšnių, kurios užauga didesnės, raudonesnės ir turi daugiau antioksidantų.
Susiję straipsniai
Nors tikslios koncentracijos ir naudojimo normos skirtinguose tyrimuose skiriasi, vidutiniškai tai maždaug atitinka vieną 300 miligramų tirpią aspirino tabletę, ištirpintą litre vandens ir naudojamą purškimui ant augalų lapų kartą per porą savaičių.
Tačiau ironiškiausia, kad tyrimo rezultatai parodė, jog aspirinas mažiausiai naudingas būtent skintų gėlių vazoje atveju. Nors bandymų, kuriuose aspirinas buvo naudojamas su kitais elementais, ištirpintais vazos vandenyje, rezultatai paprastai buvo nevienareikšmiai, tačiau bandant aspiriną atskirai, jis niekaip neprilygsta tiesiog grynam vandentiekio vandeniui – bent jau tokių gėlių kaip rožės ar chrizantemos atveju.
Moralas? Augalai visada gali nustebinti įvairiais ar net ne visai logiškais būdais, rašo „New Scientist“.