Remiantis nauju tyrimu, tongapupei (Dipteryx oleifera) gali būti naudinga, kai į ją trenkia žaibas.
Mokslininkai nustatė, kad šie medžiai ne tik nesužaloti išgyvena susidūrimus su elektros srove, bet žaibas pažeidžia jų konkurentus ir parazitinius vijoklius, kurie bando augti ant šių medžių. Tyrėjai savo išvadas kovo 26 d. paskelbė žurnale „New Phytologist“.
„Šį darbą pradėjome dirbti prieš 10 metų ir tapo akivaizdu, kad žaibas nužudo daug medžių, ypač daug labai didelių medžių, – sako tyrimo pagrindinis autorius, Kario ekosistemų tyrimų instituto (JAV) miškų ekologas Evanas Gora. – Tačiau Dipteryx oleifera nuolat nerodė jokios žalos“, – sako E. Gora.
Atogrąžų miškuose žaibas yra pagrindinė medžių žūties priežastis – ypač didžiausių ir seniausių medžių, kurie atlieka svarbų vaidmenį kaupiant anglį ir palaikant biologinę įvairovę.
Supratus, kaip žaibas formuoja miškų struktūrą ir rūšinę sudėtį, būtų galima išsiaiškinti, kiek šios ekosistemos yra atsparios klimato kaitai. Tačiau nepaisant sunaikinimų, tyrėjai pastebėjo kai ką netikėto: atrodė, kad viena rūšis klesti.
Naudodami specialiai sukurtą elektrinio lauko jutiklių ir kamerų sistemą, skirtą stebėti elektros smūgiams, tyrėjai Panamos Barro Kolorado gamtos paminkle ištyrė beveik 100 žaibų.
Norėdami nustatyti tikslias žaibo smūgio vietas, mokslininkai sukūrė didelės skiriamosios gebos aptikimo sistemą. Centrinėje Panamos dalyje įrengta antenų sistema aptiko žaibų smūgių sukeltas radijo bangas. Analizuodami kiekvieno masyve esančio jutiklio užfiksuotus energijos modelius, tyrėjai galėjo labai tiksliai trianguliavo smūgio vietą.
Kartu su antžeminiais tyrimais ir dronų nuotraukomis komanda galėjo tiksliai nustatyti, į kurį miško plotą trenkė žaibas – ir laikui bėgant stebėti medžių būklę. Ir tyrėjai nustatė, kad D. oleifera išsiskyrė kaip rūšis, į kurią žaibo smūgis nuolat padarydavo mažai arba visai nepadarydavo žalos.
Siekdami susidaryti ilgesnio laikotarpio vaizdą apie žaibų smūgių poveikį tongapupių medžiams ir jų kaimynams, mokslininkai išanalizavo dešimtmečius kauptus medžių sklypų įrašus.
„Per tuos 40 metų pastebėtas kiekybiškai įvertinamas, apčiuopiamas pavojus augti šalia Dipteryx oleifera. Tikimybė žūti [kaip medžiui] yra gerokai didesnė nei augant šalia bet kurio kito didelio seno didelio medžio tame miške“, – sako E. Gora.
Vidutiniškai kiekvienas žaibo smūgis pražudė daugiau nei 2 tonas šalia augančių medžių biomasės ir beveik 80 proc. lianų (parazitinių vijoklinių augalų), kurios buvo įsiskverbusios į tongapupių lają.
E. Gora spėja, kad šių medžių atsparumą žaibui lemia jų fizinė struktūra. Ankstesni tyrimai rodė, kad medis pasižymi dideliu vidiniu laidumu, leidžiančiu žaibo srovei tekėti per medį, nesukeliant žalingo karščio – kaip gerai izoliuotas laidas.
Kadangi medžiai paprastai užauga dideli – iki 40 metrų – ir gyvena šimtmečius, manoma, kad į vieną tongapupės medį, pasiekusį brandą, žaibas trenkia mažiausiai penkis kartus, o kiekvienas smūgis padeda išnaikinti vijoklinius augalus ir konkurentus, taip atverdamas erdvę ir padėdamas jam klestėti.
Tyrėjai apskaičiavo, kad žaibo smūgis gali 14 kartų padidinti sėklų gamybą per visą gyvenimą, todėl ši rūšis turi didelį reprodukcinį pranašumą.
Tyrime nedalyvavęs Melburno universiteto (Australija) sodininkystės specialistas Gregory Moore'as teigia, kad tyrimo rezultatai galėtų būti pritaikyti ir kitoms rūšims. „Toks darbas galėtų būti taikomas ir kitoms augalų bendrijoms, kuriose dominuoja medžiai, pavyzdžiui, miškams ar žemiems miškeliams, kur medžiai yra plačiai išsidėstę, taigi nieko panašaus į atogrąžų mišką“, – sakė jis ir pridūrė, kad kiti aukšti medžiai taip pat gali būti žaibų smūgių taikiniai.
„Jau seniai žinome, kad kai kurie medžiai gali atlaikyti kelis žaibo smūgius, – sako G. Moore’as, pabrėždamas, kad kai kurie aukšti medžiai, išgyvenę Australijos krūmynų gaisrus, iškyla virš savo kaimynų, todėl tampa geriausiu žaibo smūgio taikiniu, tačiau po žaibo smūgio jie gali išgyventi šimtmečius.
Dabar E. Gora su kolegomis savo tyrimus plečia į kitus Afrikos ir Pietryčių Azijos miškus – kad išsiaiškintų, ar žaibai naudingi ir kitoms rūšims, rašo „Live Science“.