Taip yra todėl, kad šie paukščiai gali miauksėti kaip katės. Jie išmoko skleisti šį garsą, tikėdamiesi priversti praeivius juos maitinti iš viešų kačių maisto kioskų.
Beje kas yra tas įmantrus katėms maistą dalijantis aparatas? Daug kur pasaulyje jie nėra dažnai sutinkami, bet Turkijoje jie gelbsti alkanas benames kates ir laukinių kačių kolonijas (o taip pat ir kirus).
Kai kurie automatai maistą išduoda už pinigus – kiti priima perdirbamus daiktus, pavyzdžiui, plastikinius butelius. Čia pat maistą gyvūnams galima ir suberti, tam numatytoje vietoje automato apačioje.
Nors kirai tapatinami su jūra, jie gali klestėti ir šalies viduje, ypač miestuose.
Gyvenimas miestuose paukščiams gali būti sunkus. Neturėdami natūralių buveinių, paukščiai turi išmokti gyventi tarp žmogaus sukurtos infrastruktūros. Tačiau kirai puikiai prisitaikė prie stipriai pakeisto kraštovaizdžio.
Pavyzdžiui, atlikus tyrimą nustatyta, kad kirai labai gerai toleruoja miesto sukeliamus trikdžius, pavyzdžiui, didelį transporto ir pramonės triukšmą, taip pat pėsčiųjų ir transporto priemonių eismą. Jie netgi pritaikė savo lizdus plokštiems pastatų stogams.
Kirų smegenys, palyginti su jų kūnu, yra didelės. Tyrimai rodo, kad didesnes smegenis turintys paukščiai gali sėkmingiau prisitaikyti prie besikeičiančių buveinių ir apsigyventi naujoje aplinkoje.
Neseniai buvo atliktas įdomus tyrimas, kurio metu buvo tikrinamas Kanadoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje gyvenančių žieduotųjų kirų intelektas. Tyrėjai prie virvutės pritvirtino dešros gabalėlį ir įdėjo jį į permatomą dėžutę. Maždaug 75 proc. iš 138 tirtų kirų bandė išspręsti užduotį traukdami virvutę, kad priartintų maistą, ir 25 proc. jų tai pavyko.
Šis tyrimas rodo, kad kirai yra smalsūs ir bando spręsti problemas – abu šie įgūdžiai jiems puikiai praverčia betono džiunglėse.
Kirai taip pat yra dideli oportunistiniai, t. y. jie mėgina beveik bet kokį randamą maistą. Šie paukščiai garsėja tuo, kad vagia maistą iš kitų kirų ir net iš mūsų, žmonių (šis elgesys vadinamas kleptoparazitizmu).
2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad ir Lietuvoje aptinkami sidabriniai kirai atpažįsta žmogaus žvilgsnio kryptį. Tyrime dalyvavę paukščiai greičiau pagriebdavo maistą, padėtą šalia žmogaus, kai šis būdavo nusukęs žvilgsnį.
Kituose tyrimuose buvo nagrinėjama, kaip sidabriniai kirai elgiasi su maistu, tada kai matė, kad jį valgo ar nešasi žmogus. Nustatyta, kad žuvėdros daug dažniau čiupinėjo maistą, kurį turėjo žmogus, o ne maistą, kurio žmogus nelietė.