Remiantis trečiadienį (birželio 4 d.) žurnale „Biology Letters“ paskelbtu tyrimu, kuriame išanalizuoti vaizdo įrašai, kuriuose šios kakadu demonstruoja fontano valdymo įgūdžius, toks elgesys laikomas nauja vietos tradicija.
Miesto gyvūnai yra nepaprastai lankstūs. Sparčiai besikeičianti miesto aplinka gali priversti gyvūnus spręsti naujas problemas. Kai kurie miesto paukščiai pritaiko savo giesmes, kad jas būtų galima išgirsti per triukšmą, arba naudoja žmonių sukurtus statinius kaip natūralių lizdaviečių pakaitalus. Tyrimais nustatyta, kad miestuose gyvenančių paukščių rūšių smegenys yra didesnės, o jų inovatyvumas didesnis, t. y. rūšys, kurios diegia naujoves ir sprendžia problemas, yra linkusios geriau prisitaikyti miestuose.
Kakadu yra ypač protingi paukščiai, kurie moka naudotis įrankiais, spręsti galvosūkius ir net žaisti golfą. Didžiosios geltonkuodės kakadu (Cacatua galerita) kilusios iš Australijos, o Sidnėjuje jos išmoko atidaryti šiukšliadėžes, todėl yra pramintos „šiukšlinėmis papūgomis“. Jos netgi sugeba pergudrauti žmones, bandančius jas atbaidyti – mokslininkai tai vadina „inovacijų ginklavimosi varžybomis“.
„[Kakadu] pasižymi žaismingu smalsumu, – sako naujame tyrime nedalyvavusi Vienos veterinarijos universiteto Austrijoje kognityvinės biologijos specialistė Alice Auersperg. – Jos labai atkakliai manipuliuoja objektais ir lengvai susikaupia, jei elgesys pasirodo esąs naudingas.“
Vienas tyrėjas 2018 m. vaikščiodamas Vakarų Sidnėjuje susidūrė su didžiosiomis geltonkuodėmis kakadu, stovinčiomis eilėje prie geriamojo fontano. „Kai jis apie tai pranešė laboratorijos grupei, visi labai apsidžiaugėme ir pradėjome planuoti, kaip geriausiai toliau tirti šį neįprastą elgesį“, – pasakoja tyrimo bendraautorė, Australijos nacionalinio universiteto kognityvinės ekologijos specialistė Lucy Aplin.
Tyrėjų komanda įrengė dvi judesiu valdomas kameras aplink vieną geriamojo vandens fontanėlį su gumine viršutine dalimi, į kurią įmontuotas snapelis, ir spyruokline sukamąja rankena. Analizuojant vaizdo įrašus paaiškėjo, kad valdyti šiuos vandens fontanėlius nėra lengva to imantis atsitiktinai: tam reikia smulkiosios motorikos įgūdžių ir koordinuotos veiksmų sekos. Papūgos abiem kojomis manipuliuoja sukamąja rankena, tada nuleidžia savo svorį, kad pasuktų rankeną pagal laikrodžio rodyklę ir neleistų jai atšokti atgal. Apie 50 proc. vaizdo įrašuose užfiksuotų kakadu bandymų atidaryti fontaną baigėsi sėkmingai.
„Manęs nenustebino tai, kad Sidnėjuje gyvenančios kakadu išmoko naudotis vandens fontanais, – teigia Vienos veterinarijos universiteto gyvūnų pažinimo tyrėja Berenika Mioduszewska, nedalyvavusi naujame tyrime. – Šie paukščiai yra labai smalsūs ir manipuliatyvūs. Jei fontano konstrukcija atsitiktinai leidžia kakadu manipuliuoti, gali būti tik laiko klausimas, kada smalsus individas pradės su juo žaisti ir atras naują vandens šaltinį.“
L. Aplin sako, kad toks elgesys tikriausiai prasidėjo kaip individuali naujovė, o vėliau paplito vietos populiacijoje stebint kitus paukščius. Tačiau atskiros papūgos turi susigalvojusios skirtingus fontano naudojimo būdus, todėl, nors idėją naudotis fontanu jos galėjo gauti iš kitų paukščių, tikėtina, kad smulkias detales jos išsiaiškino individualiai, bandymų ir klaidų būdu.
„Apskritai tai rodo, kad šis elgesys yra plačiai paplitęs ir nusistovėjęs vietinėje paukščių populiacijoje, kai kurie paukščiai jį puikiai išmano, o kiti dar tik mokosi, – sako L. Aplin. – Tai leidžia manyti, kad jis išplito ir suformavo vietinę gėrimo tradiciją šioje vietovėje.“
Nėra visiškai aišku, kodėl šie paukščiai sprendžia šį sudėtingą galvosūkį ir geria iš fontanų, kai yra kitų vandens šaltinių. Atrodo, kad papūgos naudojasi fontanais kaip pagrindiniu vandens šaltiniu, nepriklausomai nuo to, ar yra eilė prie jo, ar ne. Tyrėjai kelia teoriją, kad paukščiams labiau patinka vandens skonis arba jie jaučiasi saugesni nuo plėšrūnų prie fontano atviroje vietoje, kur geriau matomos galimos grėsmės.
Šis tyrimas yra didesnio projekto „Protingų papūgų projektas“, kuriame tiriama, kaip elgsenos lankstumas galėtų padėti tokioms kognityviai sudėtingoms rūšims kaip papūgos prisitaikyti miestuose, dalis.
„Darbe taip pat pabrėžiama atkaklumo ir susitelkimo svarba: ilgesni bandymai prie vandens fontanų ir tie, kurie buvo atliekami, kai buvo mažiau kitų kakadu, buvo gerokai sėkmingesni“, – sako B. Mioduszewska. – Tai vertinga kakadu pamoka – kai įgyjamas įgūdis, svarbu nuolat bandyti ir, kai tik įmanoma, kuo mažiau blaškyti dėmesį.“
Parengta pagal „Live Science“.