Nors turtus grobė gerai žinomos asmenybės – pavyzdžiui, kapitonas Williamas Kiddas – laimę bandė ir kur kas mažiau žinomi piratai. Daugelis turtus pasigrobusių piratų neilgai išgyveno, kad galėtų jais pasidžiaugti – nors keliems pavyko išgyventi gaudynes.
Henry Every rekordas
1695 m. rugsėjį piratų laivų flotilė, kuriai vadovavo Henry Every (dar žinomas kaip Henry Avery), užpuolė 25 laivų konvojų, priklausiusį Mogolų imperijai Pietų Azijoje. Jiems pavyko užgrobti kelis laivus, tarp jų ir pačiam Mogolų imperatoriui priklausiusį laivą „Ganj-i-Sawai“. Piratai pagrobė daugiau nei 500 000 aukso ir sidabro vienetų, todėl tai yra didžiausias piratų grobis istorijoje, 2020 m. straipsnyje, paskelbtame žurnale „Asian Review of World Histories“, rašė Brauno universiteto religijos studijų asistentas Srinivasas Reddy.
Netrukus H. Every pradėjo slapstytis – nes britų vyriausybė ir Rytų Indijos kompanija (britų prekybos bendrovė, kuri vykdė plataus masto verslą su Mogolais) paskelbė dideles premijas už jo galvą. Tačiau H. Every niekada nebuvo suimtas, tad jo likimas yra neaiškus.
Williamas Kidas ir „Quedagh Merchant“
1698 m. sausio 30 d. kapitonas Williamas Kiddas užgrobė laivą „Quedagh Merchant“, kuriame buvo aukso, sidabro, šilko, atlaso ir kitų vertingų prekių. W. Kiddas turėjo Anglijos karūnos leidimą pulti laivus, kurie priklausė Anglijos priešams – tačiau „Quedagh Merchant“ nepriklausė Anglijos priešams: šiam laivui vadovavo anglų kapitonas ir jis gabeno prekes, kurios priklausė Rytų Indijos bendrovei ir Mogolų imperijai, – straipsnyje pažymėjo S. Reddy.
W. Kiddas Anglijos buvo pripažintas piratu ir suimtas Niujorke. Jis buvo nugabentas į Londoną, kur 1701 m. buvo pakartas. Kas atsitiko su W. Kiddo lobiu, ilgą laiką buvo spėliojama ir plito istorijos, kad jis jį kažkur paslėpė, prieš suėmimą.
„Nossa Senhora Do Cabo“ užgrobimas
1721 m. balandžio 8 d. grupė piratų užgrobė portugalų laivą „Nossa Senhora Do Cabo“ („Mūsų kyšulio ponia“), kuriuo buvo gabenamas krovinys, skirtas dviem svarbiems asmenims – Goa (miestas ir valstija Indijoje, kurią tuo metu kontroliavo Portugalija) vicekaraliui ir miesto arkivyskupui.
Lobį sudarė aukso ir sidabro luitai, skrynios, pilnos perlų, ir auksinis kryžius, kuris svėrė apie 100 kg, ir buvo nusėtas rubinais, savo knygoje „Pirates & Privateers in Mauritius“ rašė tyrinėtojas Denis Piatas. Nors tai buvo įspūdingas laimikis, vienam iš piratų kapitonų Olivier Levasseur, dar žinomam kaip „La Buse“ (prancūziškai „Buzas“) tai nesibaigė gerai. Jis buvo sugautas ir pakartas Reunjono saloje 1730 m.
Anot vienos istorijos, prieš pat pakariant jis susirinkusiai miniai numetė rankraštį su kriptograma (užšifruota žinute) ir pasakė, kad čia nurodyta lobio dalis, kuri iki šiol nerastas. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad ši istorija yra melaginga, o kriptograma, kurią jis neva parašė, buvo sukurta po jo mirties. Šiandien kai kurie šiuolaikiniai lobių ieškotojai vis dar ieško jo turtų.
"Whydah Gally" lobis
1717 m. sausį arba vasarį Samo Bellamy vadovaujama piratų grupė Bahamų salose užgrobė vergų laivą „Whydah Gally“. Tuo metu, kai laivas buvo užgrobtas, jis jau buvo baigęs kelionę su vergais į Šiaurės Ameriką. Piratai, sužavėti laivu dydžiu, greičiu ir ginkluote, nusprendė jį paversti savo flagmanu. Piratų laivynas Karibų jūros regione buvo užgrobęs ir apiplėšęs dešimtis prekybinių laivų, o didžioji dalis grobio buvo saugoma flagmane, savo svetainėje rašo Whydah piratų muziejus. Piratų nelaimei, 1717 m. balandžio 26 d. per audrą laivas nuskendo, ir išgyveno tik du laive buvę žmonės. Pats S. Bellamy žuvo kartu su laivu.
Išgyvenusieji teigė, kad laivo triumuose buvo daugiau nei 30 000 svarų sterlingų vertės lobių. Pagal Anglijos banko infliacijos skaičiuoklę šiandien tai verta daugiau nei 5,4 mln. svarų sterlingų (6,4 mln. eurų). 1984 m. tyrinėtojų grupei pavyko surasti sudužusį laivą ir aptikti kai kuriuos artefaktus, kuriuos dabar galima pamatyti Whydah piratų muziejuje Jarmute, Masačusetso valstijoje.
Robertas Culliffordas, Dirkas Chiversas ir „Didysis Mohamedas“
1698 m. olandų piratas Dirkas Chiversas ir anglų piratas Robertas Cullifordas kartu su savo įgulomis susivienijo, kad užgrobtų „Didįjį Mahometą“ – laivą su piligrimais, plaukusiais į Meką, savo knygoje „Pirates: A History“ rašo Kalgario universiteto (JAV) istorijos profesorius emeritas Timas Traversas. Užgrobto grobio vertė siekė apie 130 000 svarų sterlingų – arba daugiau nei 19 mln. svarų sterlingų (22,5 mln. eurų) dabartine verte, teigia Anglijos banko infliacijos skaičiuoklė.
Piratai savo grobį nugabeno į Šventosios Marijos salą, esančią netoli Madagaskaro. Kelionės metu keleivius ištiko baisus likimas – išlikę liudininkų pasakojimai teigia, kad piratai kankino ir prievartavo „Didžiuoju Mahometu“ keliavusius keleivius.
Netrukus abu piratai buvo suimti: D. Chiversas mirė Bombėjaus kalėjime, o R. Culliffordas nusprendė mainais į laisvę liudyti prieš kitus piratus. Neaišku, kas nutiko su lobiu.
Parengta pagal „Live Science“.