2003 m.į ligoninę vyras pateko po nelaimingo atsitikimo žvejyboje – sportinės žūklės entuziastas ligoninę buvo atgabentas laivu ir sraigtasparniu. Jis buvo pagavęs baltąjį atlantinį marliną (Kajikia albida) – didelę žuvį su ilgu smailiu „durklu“ galvos priekyje, sveriantį apie 27 kg. Ši rūšis gali užaugti iki 82 kg.
Kai vyras pasilenkė per valties bortą, norėdamas ištraukti kabliuką, žuvis šoktelėjo ir smogė jam į burną savo „durklu“, nuo ko vyras nukrito atgal į valtį. Jis pajuto skausmą kakle, kuris vėliau persikėlė į stuburą.
Ligoninėje atlikus vyro viršutinės stuburo dalies rentgeno nuotrauką, jokių pakitimų nenustatyta. Tačiau stiprėjantis stuburo skausmas ir kaklo sustingimas paskatino vieną iš gydytojų užsakyti tos pačios srities kompiuterinę tomografiją. Šio tyrimo metu gydytojai pastebėjo „pleišto formos, hipertankų objektą“, – rašoma atvejo ataskaitoje. Objektas prasiskverbė pro vyro galugerklį ir pateko į stuburo kanalą. Jis ten įstrigo, pervėręs didžiąją pakauškaulio angą, foramen magnum – didelę skylę kaukolės pagrinde, per kurią eina nugaros smegenys.
Gydytojai nedelsdami operavo vyrą, kad pašalintų įsiskverbusį daiktą. Jie pritaikė bendrąją anesteziją, o chirurgas naudojo retraktorius – instrumentus, kuriais atveriamos žaizdos – kad atidengtų objektą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo nulūžęs žuvies „durklas“.
Chirurgas turėjo padaryti papildomą pjūvį virš viršutinio slankstelio, kad galėtų pašalinti aštrią „durklo“ dalį ir ištraukti jį išilgai įėjimo kelio. Svetimkūnio ilgis siekė apie 3,5 cm.
Pašalinus fragmentą, pacientui buvo skirti penkių skirtingų rūšių antibiotikai – kad būtų išvengta infekcijos, kurią gali sukelti gerklėje atsiradę mikrobai ir bakterijos, būdingi tik jūrinei aplinkai. Po aštuonių dienų vyras buvo išrašytas ir kitas dvi savaites toliau buvo priverstas vartoti daugybę antibiotikų.
Per paskutinį kontrolinį apsilankymą vyras jau buvo visiškai pasveikęs ir nepastebėjo jokių užsilikusių neurologinių simptomų.
Šis atvejis yra unikalus, bet panašių būta ir anksčiau. Štai 1848 m. gydytojai paskelbė pirmąjį medicininį atvejį, kai kaukolę sužalojo svetimkūnis: sprogus parakui, geležinis strypas geležinkeliečiui Fineasui Gage'ui perskrodė kaukolę. F. Gage'as pasveiko, tačiau jam pasireiškė asmenybės pokyčiai, kuriuos gydytojai siejo su dideliais smegenų sužalojimais.
Kitu žymiu 1895 m. paskelbtu atveju vyras suklupo ir veidu į priekį nukrito ant mašininės alyvos kanistro. Kanistro „snapelis“ pervėrė skruostą ir įstrigo kaukolės pagrinde, sukeldamas laikiną šlapimo nelaikymą ir nuolatinės atminties praradimą.
Nuo šių XIX a. atvejų gydytojai praneša apie kaukolės traumas, patirtas įvairiose kaukolės dalyse ir įvairiais daiktais, įskaitant vąšelį, šakes, dviračio spynos raktą ir harpūną.
Tačiau šio vyro atvejis yra pirmas aprašytas foramen magnum sužalojimo atvejis, o taip pat pirmas sužalojimas, kurį sukėlė žuvis, rašo „Live Science“.