Taikant gaudymo ir pakartotinio sugavimo metodą, imamas mėginys, t. y. laukiama, kol, pavyzdžiui, keli gyvūnai praeina pro šalį, po to keli gyvūnai surenkami, individai pažymimi ir paleidžiami atgal į populiaciją. Praėjus tam tikram laikui, pakartojamas procesas, pasirenkama kita gyvūnų grupė ir suskaičiuojama, kiek iš jų jau pažymėti.
Įsivaizduokite, kad iš pradžių sugavote, tarkime, 50 gyvūnų – ir visus juos paženklinote bei paleidote, o vėliau, vykdydami pakartotinio sugavimo etapą, nustatėte, kad pusė matytų gyvūnų buvo paženklinti. Kadangi pusė imties yra pažymėta, vadinasi, yra pažymėta pusė visos populiacijos – taigi, visa populiacija turėtų būti apie 100 individų. Taip galima gana tiksliai įvertinti populiaciją, nesant būtinybės surasti ir suskaičiuoti kiekvieną jos narį.
Per Antrąjį pasaulinį karą sąjungininkų statistikos specialistai norėjo nustatyti, kiek tankų pagamina Vokietijos kariuomenė. Užgrobtų tankų nebuvo galima pakartotinai paleisti, tačiau, kadangi tankų dalys yra pažymėtos serijos numeriais, jie galėjo apskaičiuoti bendrą karo mašinų skaičių kitu būdu. Tyrėjai užregistravo visų paimtų ar sunaikintų tankų serijos numerius, darydami prielaidą, kad jie sunumeruoti iš eilės ir paskirstyti atsitiktine tvarka. Jei didžiausias serijinis numeris jūsų duomenyse yra T, o paimtų tankų skaičius yra n, vieną iš bendro tankų skaičiaus įverčių sudaro T + T/n.
Taigi, jei turėjome keturis numerius, iš kurių didžiausias buvo 80, galėtume daryti prielaidą, kad visas diapazonas tęsiasi dar apie 80/4 = 20, taigi iš viso būtų apie 100 tankų. Tai statistikoje vadinama vokiečių tankų problema.
Vieną mėgstamiausių populiacijos vertinimo istorijų atliko viena mokytoja, kuri savo mokiniams davė užduotį įvertinti mokyklos valgykloje esančių šakučių skaičių – jų neįmanoma suskaičiuoti, nes bet kuriuo metu tam tikras skaičius bus naudojamas, o kitos bus plaunamos.
Jos klasė „pagavo“ šakutes ir kiekvieną jų pažymėjo lašeliu nagų lako, tada „paleido“ atgal. Po savaitės jie vėl „sugavo“ kitą populiacijos pavyzdį ir jį panaudojo bendram šakučių skaičiui įvertinti.
Mokslininkai panašų eksperimentą atliko prieš 20 metų. Jų laboratorijoje ėmė dingti šaukšteliai, todėl prieš „paleisdami juos į laisvę“ jie pažymėjo šaukštelių rinkinį, ištyrė jų judėjimą ir paskelbė rezultatus. Pasirodo, mokslas buvo veiksmingas: paskelbus straipsnį, penkis šaukštelius ilgapirščiai grąžino.
Parengta pagal „New Scientist“.