Vokietijos aerokosminės ir kosmoso bendrovės „The Exploration Company“ sukurtą kapsulę „Nyx“ birželio 23 d. iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės iškėlė raketa „Falcon-9“. Šio skrydžio (pavadinto „Misija įmanoma“) naudingąjį krovinį sudarė daugiau kaip 166 mirusių žmonių pelenai ir DNR, kuriuos parūpino Teksase įsikūrusi memorialinių kosminių skrydžių bendrovė „Celestis“.
Nors misijos metu buvo pasiekta orbita ir kontroliuojamas grįžimas į orbitą, prieš nusileidimą neišsiskleidė kapsulės nusileidimo parašiutai. Dėl to birželio 24 d. „Nyx“ sudužo Ramiajame vandenyne, o visas jos krovinys nuskendo jūroje. Tai buvo pirmas kartas, kai „The Exploration Company“ į kosmosą išsiuntė klientų naudingąjį krovinį, kuris prilygo maždaug 300 kg. Socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbtame pareiškime bendrovė skrydį apibūdino kaip „dalinę sėkmę (dalinę nesėkmę)“:
„Kapsulė buvo sėkmingai paleista, orbitoje nominaliai transportavo naudingąjį krovinį, atsiskyrusi nuo raketos nešėjos stabilizavosi, grįžo į orbitą ir atkūrė ryšį po jo nutrūkimo. Tačiau vėliau, remiantis dabartinėmis geriausiomis žiniomis, ji susidūrė su problema ir likus kelioms minutėms iki nusileidimo praradome ryšį. Vis dar tiriame pagrindines priežastis ir netrukus pasidalysime daugiau informacijos. Atsiprašome visų klientų, kurie patikėjo mums savo naudinguosius krovinius.
Susiję straipsniai
Dėkojame savo komandoms už sunkų darbą ir atsidavimą sėkmei. Per rekordiškai trumpą laiką ir už rekordines sąnaudas praplėtėme ribas. Ši dalinė sėkmė atspindi ir ambicijas, ir inovacijoms būdingą riziką. Pasinaudoję pasiektais techniniais laimėjimais ir pamokomis, kurias gausime iš atliekamo tyrimo, vėliau ruošimės kuo greičiau pakartoti skrydį“.
Tai jau antras kartas, kai „Celestis“ praranda naudingąjį krovinį – prieš tai 2023 m. virš Naujosios Meksikos sprogo raketa su kremuotais NASA astronauto Philipo K. Chapmano palaikais. „Celestis“ taip pat išplatino užuojautos pareiškimą žmonių, kurių palaikai buvo prarasti, šeimoms:
„Artimiausiomis dienomis mūsų komanda susisieks su kiekviena šeima atskirai, kad pasiūlytų paramą ir aptartų galimus tolesnius veiksmus. Nors šiuo metu manome, kad negalime grąžinti skrydžio kapsulės, tikimės, kad šeimos ras ramybę žinodamos, jog jų artimieji dalyvavo istorinėje kelionėje, buvo paleisti į kosmosą, skriejo aplink Žemę ir dabar ilsisi Ramiojo vandenyno platybėse, panašiai kaip per tradicinį ir garbingą pelenų išsklaidymą jūroje“.
Be žmonių palaikų ir kitų krovinių, „Nyx“ taip pat gabeno kanapių augalus ir sėklas, kurias parūpino atvirojo kodo pilietinio mokslo projektas „Martian Grow“. Tikslas buvo ištirti mikrogravitacijos poveikį dygimui ir atsparumui, kad būtų galima sužinoti, kaip gyvybė galėtų prisitaikyti ir gyvuoti Marso aplinkoje. Pirmoji, „Misija Bikini“, 2024 m. liepą į orbitą paleido mažesnę grįžtamąją kapsulę raketa „Ariane 6“ – tačiau kapsulė liko orbitoje po to, kai raketos viršutinė pakopa nesugebėjo jos paleisti į grįžimo trajektoriją.
Šia naujausia misija siekta išbandyti pagrindines technologijas ir patikrinti „Nyx“ kapsulės gebėjimą gabenti krovinius į kosmosą. Tikimasi, kad būsimos kapsulės versijos skraidins krovinius į paskirties vietas žemojoje Žemės orbitoje, įskaitant Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir (arba) ją pakeisiančias stotis. Šiuo tikslu bendrovė planuoja 2028 m. atlikti parodomąjį skrydį į TKS, kuriam laukiama Europos kosmoso agentūros paramos. Tuo tarpu bendrovė planuoja judėti į priekį ir pasinaudoti šios naujausios misijos patirtimi, rašo „Universe Today“.