Egiptologai sako, kad tikrai ne.
„Ne, jie nenaudojo spąstų piramidėse – bet jie galėjo labai apsunkinti patekimą į jas“ – teigia nepriklausomas mokslininkas ir egiptologas Regas Clarkas, kuris daug rašo apie senovės Egipto kapų apsaugą.
Neaišku, iš kur kilo mintis apie spąstus piramidėse. Kapai su spąstais kartais buvo vaizduojami filmuose (pavyzdžiui, „Indiana Jones“ frančizėje) ir vaizdo žaidimuose (pavyzdžiui, „Tomb Raider“ serijoje). Tačiau neatrodo, kad senovės egiptiečiai būtų naudoję spąstus – pavyzdžiui, duobę su aštriais mietais po netikru grindų sluoksniu arba virvės kilpą, kuri galėjo pakabinti įsibrovėlį kabantį aukštyn kojomis.
„Spąstai yra nežinomi egiptologams“, – teigia kitas nepriklausomas mokslininkas ir egiptologas Rolfas Kraussas, kuris yra parašęs daug straipsnių apie Egipto piramides. Jis sako, kad spąstai nebūtų buvę veiksmingi stabdant plėšikus, norėjusius apiplėšti piramidę. Mokslininkas pažymi, kad senovės kapų plėšikai dirbo didelėmis komandomis, ir spąstai nebūtų sugavę jų visų.
„Galima pagauti vieną ar galbūt du kapų plėšikus, naudojant spąstus, – teigia R. Kraussas. – Bet kas bus su kitais? Į kapą ar laidojimo statinį, kuris yra pakankamai didelis, kad jame būtų galima paslėpti spąstus, negali įeiti ir jo apiplėšti vienas žmogus; tai gali padaryti tik komanda.“ Vietoj to piramidžių statytojai naudojo įvairias architektūrines priemones, kad žmonės negalėtų apiplėšti statinių.
Savo knygoje „Securing Eternity: Ancient Egyptian Tomb Protection from Prehistory to the Pyramids“ R. Clarkas rašo, kad viena iš priežasčių, dėl kurių buvo statomos piramidės, buvo padėti apsaugoti faraono paskutinę poilsio vietą. Anot jo, prieš piramidžių statybą faraonai buvo laidojami mažesnėse mastabos tipo kapavietėse – plokščio stogo, stačiakampio formos statiniuose su nuožulniomis sienomis, į kuriuos buvo lengviau įsibrauti. Tuo tarpu piramidėse kapų plėšikams tekdavo kasti daug gilesnį tunelį – piramidės gilumą arba po jomis, kad pasiektų faraono laidojimo kamerą.
„Didelis atsparių medžiagų, iš kurių sudaryta piramidės viršutinė dalis, kiekis ir pobūdis užtikrino aukštą apsaugos lygį vidiniams ir (arba) apatiniams aukštams“, – sako R. Clarkas.
Po faraono palaidojimo piramidės koridoriai ir įėjimai būdavo užblokuojami. Didžiojoje piramidėje yra koridorių, kurie neveda į jokią laidojimo kamerą, tačiau jų tikslas nėra aiškus – neaišku, ar jie buvo sukurti siekiant apgauti įsibrovėlius.
„Kai kuriose piramidėse pačios praėjimų ir šachtų užtvaros taip pat galėjo kelti pavojų įsibrovėliams, – aiškina tyrėjas. – Deja, tai paaiškėjo, kai [egiptiečių archeologas] Zakaria Goneimas šeštajame dešimtmetyje vykdė Sekhemkhet trečiosios dinastijos piramidės kasinėjimus Sakaroje. Kai Goneimo darbininkai valė pagrindinį praėjimą į piramidę, užpildas ir užtvaros šachtoje virš pagrindinio įėjimo koridoriaus užgriuvo ant jų, taip žuvo vienas ir buvo sužeisti dar du.“
Senovėje egiptiečiai naudojo slankius akmeninius blokus, kad užvertų laidojimo kameras, teigia egiptologas ir Vermonto universiteto (JAV) profesorius Davidas Ianas Lightbody.
Jis priduria, kad ant kai kurių piramidžių buvo užrašyti „maginės apsaugos užkeikimai“. Žinomi kaip „Piramidžių tekstai“, jie ne „prakeikia“ kapų plėšikus, bet, manoma, suteikia faraonui maginę apsaugą, kai jis keliauja per pomirtinį gyvenimą. Vienoje eilutėje rašoma: „Ozyri, nušluok visus tuos, kurie nekenčia [faraono], kurie blogai kalba apie jo vardą“.
Vienas iš didžiausių pavojų kapų plėšikui buvo bausmė tokį sugavus. R. Clarkas pažymi, kad 20-osios dinastijos (apie 1186–1070 m. pr. m. e.) tekstas rodo, kad bausmė už kapo apiplėšimą buvo nosies ir ausų nupjovimas, o po to – sodinimas ant kuolo.
Nepaisant šių priemonių, apsauga dažnai nenusiekdavo. Daugelis piramidžių, įskaitant Didžiąją piramidę, pastatytą faraonui Khufu, buvo apiplėštos senovėje arba viduramžiais (apie 500–1500 m.). XVIII dinastijos laikotarpiu (apie 1550–1295 m. pr. m. e.) egiptiečiai nustojo statyti karališkąsias piramides ir vietoje to faraonus laidojo Karalių slėnyje – sprendimas, kuris galbūt palengvino kapų apsaugą. Tačiau tai vis tiek nesustabdė vagysčių – dauguma slėnio kapų buvo apiplėšti, išskyrus Tutanchamono kapą, rašo „Live Science“.