Amuletas ir užrašas yra seniausias krikščionybės įrodymas, rastas į šiaurę nuo Alpių.
Kiti patikimi krikščioniško gyvenimo Romos imperijos šiaurės Alpių regione įrodymai yra mažiausiai 50 metų jaunesni – visi jie yra iš IV a. Tačiau šis amuletas, dabar vadinamas „sidarbriniu Franfruto įrašu“, rastas kapavietėje, datuojamoje 230–270 m.
„Šis neįtikėtinas radinys turi įtakos daugeliui mokslinių tyrimų sričių ir ilgam suteiks darbo mokslininkams, – teigia Frankfurto kultūros ir mokslo vadovė Ina Hartwig. – Tai taikoma archeologijai, religijos studijoms, filologijai ir antropologijai. Toks reikšmingas radinys čia, Frankfurte, yra tikrai kažkas ypatingo.“
Amuletas buvo rastas 2018 m. archeologinėje vietovėje už Frankfurto ribų, buvusioje romėnų miesto Nidos teritorijoje. Atliekant kasinėjimus šioje vietovėje, darbuotojai atidengė visą romėnų kapinyną, kuriame sklype, pažymėtame nr. 134, prie mirusiojo skeleto, ties smakru, buvo rastas mažas sidabrinis amuletas, vadinamas filakterijumi. Jis greičiausiai buvo nešiojamas ant kaklo ir buvo palaidotas kartu su mirusiuoju.
Po radinio Frankfurto archeologijos muziejus restauravo sidabrinį amuletą, kuris, kaip matyti iš 2019 m. mikroskopinių tyrimų ir rentgeno nuotraukų, yra sudarytas iš plono sidabro lakšto (folijos) ir jame yra užrašas. Deja, plona sidabrinė folija pernelyg trapi, kad ją būtų galima išvynioti.
Tačiau 2024 m. gegužę įvyko proveržis – Mainco Leibnico archeologijos centre buvo panaudotas naujausias kompiuterinis tomografas. „Analizės metu iššūkis slypėjo tame, kad sidabrinė folija buvo suvyniota, bet, savaime suprantama, per maždaug 1800 metų ji pasidarė susiraukšlėjusi ir susispaudusi, – pasakoja centro vaizdinių procedūrų laboratorijos vadovas Ivanas Calandra. – Naudodami kompiuterinę tomografiją, galėjome jį nuskenuoti labai aukšta raiška ir sukurti 3D modelį.“ Tada virtualus objektas buvo nuskenuotas po gabalėlį, pamažu atskleidžiant žodžius, leidžiant ekspertams pagaliau pamatyti tekstą ant atskirų fragmentų.
Ir tada prasidėjo galvosūkių sprendimas. Markusas Scholzas iš Frankfurto Goethe universiteto sugebėjo sudėlioti 18 eilučių. „Kartais prireikdavo savaičių, net mėnesių, kol man ateidavo kita mintis, – pasakoja jis. – Pasikviečiau teologijos istorijos ir kitų sričių ekspertus, ir mes kartu po truputį nagrinėjome tekstą – ir galiausiai jį iššifravome.“
Dėl pažeidimų kai kurie kraštai buvo prarasti, o kai kurie žodžiai tebėra diskusijų objektas. Originalus užrašas yra pilnai lotynų kalba – o tai neįprasta laikotarpiui, kai amuletai buvo rašomi graikų arba hebrajų kalbomis.
Sidabrinis Frankfurto įrašas, pagrįstas naujausiu vertimu:
(Vardan?) Šventojo Tito.
Šventas, šventas, šventas!
Vardan Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus!
Pasaulio Viešpats
atlaiko su [jėga?]
visus puolimus (?)/nesėkmes (?).
Dievas(?) suteikia gerovę.
Priėmimas.
Šis gelbėjimo įtaisas(?) apsaugo
žmogų, kuris
atsiduoda valiai
Viešpaties Jėzaus Kristaus, Dievo sūnaus,
nes prieš Jėzų Kristų
visi keliai klaupiasi: danguje,
žemėje ir
po žeme, ir kiekvienos lūpos
išpažįsta (Jėzų Kristų).
Šventas, šventas, šventas!
Vardan Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus!
Pasaulio Viešpats
atlaiko su [jėga?]
visus puolimus (?)/nesėkmes (?).
Dievas(?) suteikia gerovę.
Priėmimas.
Šis gelbėjimo įtaisas(?) apsaugo
žmogų, kuris
atsiduoda valiai
Viešpaties Jėzaus Kristaus, Dievo sūnaus,
nes prieš Jėzų Kristų
visi keliai klaupiasi: danguje,
žemėje ir
po žeme, ir kiekvienos lūpos
išpažįsta (Jėzų Kristų).
Be nuorodos į jokį kitą tikėjimą, išskyrus krikščionybę (kas yra retas reiškinys šio amžiaus amuletams), grynai krikščioniškas užrašas ne tik rodo krikščionybės plitimą šiaurėje, bet ir amuleto savininko atsidavimą.
III a. mūsų eros amžiaus ryšiai su krikščionybe vis dar buvo pavojingi, o prisipažinimas esant krikščionimi buvo susijęs su dideliu asmeniniu pavojumi – ypač todėl, kad Romos imperatorius Neronas krikščionis baudė mirtimi ar netgi siuntė į Koliziejų. Bet šiam vyrui iš Frankfurto tai buvo nesvarbu, ir jis savo ištikimybę Jėzui Kristui nusinešė į kapą.
Mokslinį tyrimą patvirtina niekada anksčiau nerastos nuorodos – pavyzdžiui, šv. Tito (apaštalo Pauliaus mokinio) paminėjimas, šūkis „šventas, šventas, šventas!“, kuris tapo populiarus tik IV a., ir frazė „visi keliai klaupiasi: danguje, žemėje ir po žeme“, kuri yra citata iš Pauliaus laiško filipiečiams.
„Frankfurto įrašas“ yra mokslinė sensacija, – teigia Frankfurto meras Mike’as Josefas. – Dėl to krikščionybės istorija Frankfurte ir už jo ribų turės būti pastūmėta atgal maždaug 50–100 metų. Pirmasis krikščioniškas radinys į šiaurę nuo Alpių yra iš mūsų miesto. Mes galime tuo didžiuotis“.