Kolumbas nebuvo pirmasis europietis, pasiekęs Vakarų pusrutulį: vikingai buvo išsilaipinę Niufaundlende maždaug 500 metų anksčiau. Tačiau vikingai nekolonizavo Šiaurės Amerikos, o Kolumbo ekspedicija paskatino didelio masto Vakarų pusrutulio kolonizaciją europiečių.
Taigi, kaip būtų susiklostęs istorijos scenarijus, jei Kolumbo kelionė būtų žlugusi – galbūt jei jo laivai būtų nuskendę arba įgulos būtų buvusios priverstos grįžti atgal, dar nepasiekusios Vakarų pusrutulio?
Kai kurie ekspertai teigia, kad tam tikra prasme Kolumbo kelionė buvo net nesėkminga.
Jis „nepasiekė savo tikslo įrodyti, kad yra naujas vakarų maršrutas į Azijos turtus“, – teigia istorijos mokslų daktaro laipsnį turintis nepriklausomas mokslininkas Douglasas Hunteris, parašęs daug straipsnių apie Kolumbą ir kitus tyrinėtojus. Anot jo, Kolumbas pats to nepripažino. Vietoj to jis toliau tvirtino, kad jo „atrastos“ žemės yra Azijos dalis - netgi kai įrodymų buvo vis daugiau, kad yra priešingai.
Kas „atrado“ Naująjį pasaulį?
Kas „atrado“ Naująjį pasaulį?
Būsimieji indėnai pasiekė Ameriką mažiausiai prieš 23 000 metų, bet europiečiai atvyko daug vėliau. Mokslininkai sutiko, kad jei Kolumbas nebūtų pasiekęs Vakarų pusrutulio, tai kitas europiečių atstovas būtų jį pasiekęs pakankamai greitai.
„1480-ieji metai parodė, kad Atlanto vandenyno tyrinėjimai buvo pelningi dėl tokių produktų kaip cukrus, menkės, ruoniai, banginiai, jūrų vėpliai ir narvalų iltys, Vakarų Afrikos auksas bei Islandijos ir Afrikos vergai, – Notre Dame universiteto istorijos profesorius Felipe Fernández-Armesto. - Taigi, kada nors būtų buvę pasiektas tolimasis krantas.“
Kas būtų pasiekęs Vakarų pusrutulį ir kas būtų nutikę, yra diskusijų objektas. Kalifornijos universiteto istorijos profesorius emeritas Geoffrey Symcoxas sako, kad Ispanija tikriausiai būtų pralaimėjusi savo Iberijos pusiasalio kaimynei.
„Jei Ispanija nebūtų bandžiusi dar kartą, kelionę būtų finansavusi Portugalija“, - sako G. Symcoxas. Jis pažymi, kad Portugalija nuo XV a. pradžios plaukiojo palei Afrikos krantus ir portugalai buvo nutolę į Atlanto vandenyną tiek, kad kolonizavo Azorų salas ir Madeirą.
Tikėtina, kad „jei Kolumbas būtų patyręs nesėkmę, kitą kelionę per Atlantą būtų greitai paskatinusi Portugalijos karūna, - teigia mokslininkas. - Portugalijos karalius gerai žinojo apie Ispanijos ketinimus ir būtų greitai sureagavęs, kad užkirstų kelią bet kokiems tolesniems Ispanijos veiksmams.“
Bet F. Fernández-Armesto nėra tikras, kad Portugalija būtų nugalėjusi Ispaniją - nes Kanarų salos, kurias kontroliavo Ispanija ir iš kurių išplaukė Kolumbas, buvo geriausia vieta vakarų krypties ekspedicijai pradėti.
„Tai tikriausiai būtų nutikę ispanų ekspedicijai, nes Kanarų salos, atsižvelgiant į vėjų sistemą, buvo geriausia vieta pradėti kelionę“, – sako jis.
Kaip būtų susiklostęs toks istorijos scenarijus?
Jei portugalų tyrinėtojas būtų pirmasis pasiekęs Vakarų pusrutulį, daugelis įvykių būtų susiklostę kitaip. D. Hunteris pažymi, kad 1494 m. Tordesiljas sutartis, kuria Atlanto vandenynas buvo padalytas tarp Ispanijos ir Portugalijos, nebūtų buvusi sudaryta - nes Portugalija nebūtų jautusis priversta dalytis šį regioną su Ispanija.
XVI amžiaus Hernáno Cortéso actekų imperijos ir Francisco Pizarro inkų imperijos užkariavimai nebūtų įvykę - nes abu jie buvo ispanai, kuriuos rėmė Ispanija, nors kažkas iš Portugalijos tikriausiai būtų juos įvykdęs, sako D. Hunteris.
Jei Ispanija vis dėlto būtų pasiekusi Vakarų pusrutulį pirmiau, kaip mano F. Fernández-Armesto, istorija galbūt nebūtų labai pasikeitusi. „Istorinis skirtumas būtų buvęs nedidelis, o vėlavimas tikriausiai nebūtų buvęs reikšmingas“, – teigia jis.
Kalbos požiūriu kai kurie dalykai galbūt būtų buvę kitokie. Jei portugalų tyrinėtojas būtų pasiekęs Ameriką pirmiau, galbūt portugalų kalba Vakarų pusrutulyje būtų buvusi labiau paplitusi nei šiandien.
Be to, jei Kolumbas nebūtų pasiekęs Vakarų pusrutulio, nebūtų keista, kad jo vardas nebūtų plačiai paplitęs Amerikoje. Kolumbijos apygarda JAV ir Kolumbijos valstybė yra tik dvi iš daugelio vietų, pavadintų jo vardu.
Gali būti, kad Šiaurės ir Pietų Amerikoje vis tiek būtų vietų, pavadintų Europos tyrinėtojų vardais. D. Hunteris pažymėjo, kad broliai Pinzónai vadovavo Kolumbo laivyno laivams „Niña“ ir „Pinta“. Jei Kolumbui būtų nepavykę, bet du broliai vėliau būtų sėkmingai pasiekę Vakarų pusrutulį, gali būti, kad kai kurios vietos būtų pavadintos jų vardais. Abu broliai buvo labai gabūs jūreiviai, kuriuos Kolumbas laikė tinkamais vadovauti dviem savo laivyno laivams.
„JAV sostinės rajonas galėtų būti Pinzonija“, – sako D. Hunteris.
Tačiau nė vienas iš kalbintų mokslininkų neminėjo scenarijaus, pagal kurį Vakarų pusrutulio čiabuviams nebūtų padarytas neigiamas poveikis dėl europiečių atvykimo, jų atneštų ligų ir įvykdytų užkariavimų. Tačiau svarbu pažymėti, kad Vakarų pusrutulio čiabuviams pavyko atsilaikyti - ir šiandien čiabuvių grupės toliau gyvuoja, puoselėdamos savo kalbas ir kultūras, rašo „Live Science“.