Kuri pasaulio upė yra seniausia?

2026 m. sausio 18 d. 10:41
Lrytas.lt
Upės gali atrodyti tokios pat senos kaip kalnai – tačiau jos, kaip ir kiti gamtos objektai, turi savo gyvavimo ciklą. Daugelis jų kinta, ir palieka vingiuotus pėdsakus kraštovaizdyje, kol galiausiai išdžiūsta. Tačiau kai kurios upės išlieka ilgiau nei kitos. Taigi, kuri upė šiandien yra seniausia pasaulyje?
Daugiau nuotraukų (1)
Nugalėtoja yra senesnė už dinozaurus: Finko upė (angl. Finke) Australijoje – arba Larapinta vietinių arrernte kalba – yra nuo 300 iki 400 milijonų metų senumo.
Šis upelių ir kanalų tinklas driekiasi daugiau nei 640 kilometrų per Šiaurės Teritoriją ir Pietų Australiją. Dėl sausringų sąlygų kontinento centre upė teka tik su pertraukomis; didžiąją metų dalį ji egzistuoja kaip izoliuotų vandens duobių grandinė. Tačiau geologinių įrašų, erozijos profilių ir radionuklidų matavimų aplinkiniuose nuosėdose ir uolienose derinys leido mokslininkams nustatyti, kad ši upių sistema susiformavo devono (419–359 mln. metų) arba karbono (359–299 mln. metų) periodu.
Vienas iš stipriausių įrodymų, patvirtinančių jo senumą, yra geologinė anomalija, vadinama kryžminiu drenažu, pasakoja Arizonos universiteto geomorfologas Victoras Bakeris. Finko upė, tekėdama per MacDonnello kalnus centrinėje Australijoje, ne teka lygiagrečiai su atspariomis uolienų struktūromis, tokiomis kaip kvarcitas, bet kerta šias tvirtas mineralines formacijas.
Vanduo tekėjimui visada pasirenka lengviausią maršrutą, todėl atrodytų nelogiška, kad upė kerta šias uolienas, o ne teka šalia jų. Tačiau kryžminės ašinės drenažo sistemos buvimas ir kilmė atskleidžia svarbias detales apie Finko upės istoriją.
„Yra tam tikrų požymių, kad prieš susiformuojant šiam kalnų masyvui čia jau buvo esamas drenažas“, – sako V. Bakeris. – Tai vadinama ankstesniuoju drenažu – iš esmės upė čia buvo prieš susiformuojant kalnams, o kai žemė buvo stumiama į viršų, upė iškirto kelią žemyn.“
MacDonnellio kalnai (arba Tjoritja arrernte kalba) susiformavo kaip dalis Alice Springs orogenezės – tektoninio kalnų susidarymo proceso, įvykusio prieš 300–400 milijonų metų, todėl Finko upė yra bent jau tokia pat sena kaip ir šie kalnai.
Vėlesni įrodymai gaunami iš erozijos ir atmosferos poveikio, kurie sukuria specifinius cheminius profilius. Ši informacija rodo, kaip ir kur paviršius sąveikavo su atmosfera ir vandens srautu per laiką. Naudodami tam tikrų izotopų radioaktyviąsias savybes, mokslininkai taip pat gali nustatyti šių uolienų amžių. Kadangi radioaktyvieji izotopai skyla pastoviu greičiu, galima apskaičiuoti, kada susiformavo uolienos, atgaline data skaičiuojant nuo skirtingų izotopų santykinių proporcijų. Kartu šie duomenys sudaro planą, kaip sudėlioti Finko upės istoriją ir evoliuciją.
Tačiau upės nuolat kinta, kai kurios iš jų kasmet didėja, o kitos visiškai išdžiūsta. Tai kodėl Finko sistema išsilaikė taip ilgai?
„Upės gali išnykti, jei jas užtvindo didžiulis nuosėdų srautas (pvz., vulkanų išsiveržimai) arba jei topografija pasikeičia taip smarkiai, kad tekantis vanduo pasirenka naują kelią per kraštovaizdį (pvz., ledynų judėjimas ir atsitraukimas)“, – aiškina Kolorado universiteto (JAV) geologė Ellen Wohl.
Be to, upės gali nustoti tekėti dėl klimato kaitos ir (arba) žmogaus vandens suvartojimo, sako mokslininkė. Ilgą trukmę skatina tektoninis stabilumas ir ledynų nebuvimas pleistoceno laikotarpiu (prieš 2,6 mln. – 11 700 metų).
Finko upės atveju Australija labai ilgą laiką buvo neįprastai stabilus kraštovaizdis. V. Bakeris pasakoja, kad Australijos plokštės viduryje esantis žemynas per pastaruosius kelis šimtus milijonų metų praktiškai nepatyrė jokios reikšmingos tektoninės veiklos. Todėl Finko upės sistema beveik nepertraukiamai vystėsi ir plėtėsi didžiąją savo istorijos dalį.
Kalbant apie ateitį, sunku pasakyti, kiek laiko Finkas dar išsilaikys.
„Ilgai išsilaikančios [upės] tikriausiai ir toliau išsilaikys, – sako E. Wohl. Tačiau daugelis upių sausringose vietovėse, pavyzdžiui, Finkas, yra labai pakeistos dėl žmonių vandens suvartojimo.
Mokslininkė priduria, kad tai ateityje tikriausiai dar labiau išryškės, nes pasaulinis vandens suvartojimas toliau auga, o dėl visuotinio atšilimo daugelis sausringų regionų tampa dar sausesni.
Jei Finkas kada nors išdžius, antroje vietoje pagal upių amžiau galėtų atsidurti Naujoji upė (angl. New River), kuri, pasak V. Bakerio, šiandien yra apie 300 milijonų metų senumo ir JAV teka per Virdžiniją, Vakarų Virdžiniją ir Šiaurės Karoliną.
Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.