2025 m. pradėto projekto pagrindu tapo „Telegram“ botas @GdeKotBot: savininkai į jį įkelia dingusio augintinio nuotrauką ir nurodo dingimo vietą, o miestiečiai gali siųsti gatvėje pastebėtų kačių nuotraukas kartu su geografine nuoroda. Dirbtinis intelektas palygina vaizdus ir jei jie sutampa, praneša savininkui.
Pirmajame etape skaitmeninė paieška buvo susieta su miesto infrastruktūra. Skelbimai apie dingusius gyvūnus automatiškai pasirodydavo artimiausiose prie dingimo vietos esančiose pėsčiųjų išmaniosiose lentose ir žemėlapyje. Tokiu būdu pranešimas buvo rodomas ne kuo platesnei auditorijai, o visų pirma tiems žmonėms, kurie iš tiesų galėjo sutikti gyvūną netoliese. Praeivis, pastebėjęs panašų katiną, galėjo jį nufotografuoti ir nusiųsti nuotrauką botui, kur vaizdą patikrindavo dirbtinis intelektas.
Pirmajame etape skaitmeninė paieška buvo susieta su miesto infrastruktūra. Skelbimai apie dingusius gyvūnus automatiškai pasirodydavo artimiausiose prie dingimo vietos esančiose pėsčiųjų išmaniosiose lentose ir žemėlapyje. Tokiu būdu pranešimas buvo rodomas ne kuo platesnei auditorijai, o visų pirma tiems žmonėms, kurie iš tiesų galėjo sutikti gyvūną netoliese. Praeivis, pastebėjęs panašų katiną, galėjo jį nufotografuoti ir nusiųsti nuotrauką botui, kur vaizdą patikrindavo dirbtinis intelektas.
„Atlikę tyrimus, sužinojome, kad kas trečia katė pabėga iš namų. Iš pirmo žvilgsnio ši, atrodytų, asmeninė problema turi milžinišką mastą. Tuo tarpu šunys grįžta namo 85 proc. atvejų, o iš dingusių kačių pavyksta surasti mažiau nei pusę. Jų paieškoms reikalinga miesto gyventojų pagalba“, – sako „Ogency“ kūrybos direktorius Aleksejus Leibovičius.
Susiję straipsniai
Per metus projektas pastebimai išsiplėtė. Jei jis prasidėjo Almatoje, tai dabar sistema veikia visame Kazachstane. Joje taip pat atsirado „Kaimynų radaras“ – prenumerata pranešimams apie dingusius gyvūnus konkrečiame rajone. Prie boto prisijungė daugiau nei 28 tūkst. vartotojų, o pasinaudojus sistema pavyko surasti 407 augintinius.
Į paieškas įtraukti katinai
Naujas projekto etapas grindžiamas svarbia detale: net jei žinoma, kur maždaug yra pasiklydęs katinas, jį pamatyti būna sunku. Išgąsdinti gyvūnai slepiasi po automobiliais ir prieangiais, krūmuose, rūsiuose ir palėpėse. Tačiau į tokias vietas reguliariai užsuka kiti katinai.
Naudodamasi socialiniais tinklais ir pokalbių botu, komanda susirado gyvūnų savininkus, kurie leidžia savo augintiniams laisvai vaikščioti. Prie savanorių kačių antkaklių buvo pritvirtintos kameros: įprastų pasivaikščiojimų metu jos fiksuoja sutiktus gyvūnus, o gauti duomenys perduodami į paieškos sistemą.
Savanorių buvo ieškoma visoje Almatoje, tačiau ypatingas dėmesys buvo skirtas Auezovo, Turksibo, Bostandiko ir Almalino rajonams – ten užregistruota daugiausia pasiklydusių gyvūnų. Tuo pačiu metu kūrėjai tobulina neuroninį tinklą: jį mokoma atpažinti gyvūnus esant prastam apšvietimui ir judančiuose kadruose.
Taigi, projektas palaipsniui iš skelbimų paslaugos virsta paskirstyta paieškos sistema. Iš pradžių prie jos buvo prijungti gyvūnų savininkai, praeiviai, miesto ekranai ir skaitmeninis žemėlapis, vėliau – konkrečių rajonų gyventojai - o dabar duomenų šaltiniu tapo pačios katės.
Projekto autoriai atskirai pabrėžia, kad nerekomenduoja išleisti naminių gyvūnų laisvai vaikščioti, o dėl augintinių saugumo pataria juos paženklinti mikroschemomis.
Pirmasis „Kis-kis, surask mane“ etapas sulaukė pastebimo pripažinimo ir reklamos industrijoje. Projekto festivalių sąraše – dešimtys apdovanojimų ir patekimų į tarptautinių bei regioninių konkursų trumpuosius sąrašus, tarp jų – ir „Kanų liūtų“ finalininkų sąrašą, rašo tribune.kz
Daugiau informacijos apie projektą – svetainėje gdekot.kz.