Daugeliui vaikų XO kompiuteris, kaip jį pavadino OLPC, bus pirmasis įrenginys jų gyvenime. Dėl šios priežasties kūrėjai stengėsi sukurti tokią vartotojo sąsają, kad ji būtų intuityvi vaikams. Sąsaja yra naujoviška, tad ji gali būti vertinama kaip didesnė rizika nei ekonominiai kompiuterio aspektai ar prieštaringai vertinamas kompiuterio baterijos įkrovos mechanizmas. XO kompiuteriai anksčiau buvo vadinami 100 JAV dolerių įrenginiais, nes tokią kainą buvo tikimasi pasiekti prasidėjus jų masinei gamybai.
Taigi naujuosius kompiuterius įjungusius vaikus pasitiks darbo laukas, kurio viduryje yra baltu žiedu apvesta pagaliuko formos piktograma, vaizduojanti patį mokinį. Visas darbo laukas yra įrėmintas juodu rėmeliu, kuriame yra įkelta daugiau piktogramų. Šios piktogramos rodo kompiuteryje įdiegtas programas, kurias galima sužadinti spragtelėjus atitinkamus paveikslėlius pele.
Studentui panorėjus pamatyti visą kaimynystę (XO vietoj „network“ vartoja „neiborhood“ terminą), kompiuterio ekrane gali atsirasti kitos įvairiomis spalvomis nudažytos pagaliuko formos piktogramos. Tokiu būdu XO parodytų šalia esančius kompiuterius, kuriuos pavyko aptikti kompiuterio bevielio ryšio sąsajai.
Pelės žymikliu parodęs į savo klasės draugą vaizduojančią piktogramą, mokinys galės išvysto jo ar jos vardą bei nuotrauką. Dar kelis kartus spragtelėjęs pele, jis galės užmegzti ryšį su bendraklasiu ir pradėti bendrauti.
Tokia vartotojo sąsaja iš dalies atspindi inžinierių norą išgauti visą spartą iš gana ribotų kompiuterio galimybių. Kompiuteryje naudojamas mažiau nei 2 W galingumo 366 MHz dažnio „AMD Geode GX“ procesorius, 512 MB „Flash“ ir 128 MB operatyviosios atmintinės. XO kompiuteriuose yra trys USB 2.0 jungtys, prie kurių galima prijungti papildomas duomenų laikmenas.
Tačiau pagrindinis šio kūrinio tikslas buvo labiau skatinti mokymosi procesą, nei tai darė iki tol naudojamos kompiuterinės sistemos. Masačusetso technologijų institute (MIT) šį projektą pradėjusio Nicholaso Negroponte teigimu, jis specialiai nenorėjo vaikams duoti tokio kompiuterio, kurį jie vieną dieną gali sutikti savo būsimoje darbo vietoje.
Jo žodžiais, liūdniausia yra tai, kad daugelis pagrindinių mokyklų kompiuterių klasių vaikus moko tik naudotis „Word“, „Excel“ ir „PowerPoint“. Duodamas interviu el. paštu, N. Negroponte teigė, kad tai yra nusikaltimas, nes vaikai turėtų bendrauti, kurti kažką nauja, tyrinėti, dalytis, o ne naudoti biuro darbų automatizavimo programas.
Būtent todėl šiuose kompiuteriuose nevartojama katalogų metafora, esanti visuose kompiuteriuose, nuo 1984 metais „Apple Computer Inc.“ išleistuose „Macintosh“. Pagrindinis priekaištas katalogui yra tas, kad ši metafora verčia vartotojus prisiminti, kur jie padėjo informaciją, užuot žinoję, kam jie naudojo šiuos duomenis. XO kompiuteriuose visas dėmesys sutelkiamas į įvykių žurnalą, kuriame registruojama viskas, ką vartotojas darė su kompiuteriu. Mokiniai gali peržvelgti savo darbus ir gauti jų metu sukurtas ar pakeistas rinkmenas.
Nepaisant akivaizdžiai mokyklai orientuotos vartotojo sąsajos, jos autoriai prieštarauja minčiai, kad XO kompiuteris yra tiesiog žaislas. Kompiuteryje galima naudoti įvairias programas, pavyzdžiui, interneto naršyklę, skaityti RSS naujienų šaltinius, kurti tekstinius dokumentus ir pan. Kompiuteryje įdiegta vaizdo kamera ir 1200x900 taškų spalvotas ekranas, kurį galima perjungti į vienspalvį režimą, kad būtų lengviau įskaityti ryškioje saulės šviesoje.
Pasak N. Negroponte, jį ima juokas, kai kas nors bando teigti, kad vaikams geriau duoti „tikrą“ kompiuterį. Anot N. Negroponte, jis pats ketina atsisakyti įprasto kompiuterio ir naudoti XO, nes jis bus geresnis daugeliu naujų ir svarbių aspektų. Pasak „Red Hat Inc.“ kompanijoje dirbančio Chriso Blizzardo, besirūpinančio projekto programinės įrangos integracija, nepaisant naujovių, 90 proc. programinės įrangos buvo sukurta pasitelkus jau esamas atvirojo kodo technologijas.
Laikantis atvirojo kodo principų, GNOME vartotojo aplinkos pagrindu sukurta „Sugar“ buvo pateikta internautų apžvalgai. Pastarųjų atsiliepimai buvo prieštaringi. Kai kurių vartotojų nuomone, „Sugar“ pašalino daugelį „Microsoft“ ir „Apple“ vartotojo sąsajoms būdingų sudėtingumų, tačiau sukūrė visą rinkinį savų, kuriuos teks perprasti vartotojams. Nuo to, kaip tai bus sudėtinga, priklausys viso projekto sėkmė. Norintys ją išbandyti gali užsukti į specialų OLPC „Wiki“ puslapį ir atsisiųsti savo „Linux“ sistemai pritaikytą „Sugar“ sąsajos variantą.
OLPC planuoja į kiekvieną mokyklą atsiųsti po specialistą, kuris visą mėnesį padės mokytojams ir mokiniams perprasti vartotojo sąsają. Tačiau N. Negroponte mano, kad vaikai patys ją išmoks, tyrinėdami ir mokydami vieni kitus. Anot Wayano Vota, prižiūrinčio OLPCNews.com naujienų dienoraštį, vartotojo sąsaja neprimena nei „Linux“, nei „Windows“, nei „OS X“. W. Vota teigimu, naujoji vartotojo sąsaja yra iš tiesų kitokia ir greičiausiai geresnė nei kitos. Tačiau čia pat jis pridėjo, kad jis nėra vaikas, todėl negali pasakyti, kaip šią sąsają įvertins vaikai.
Kol kas XO kompiuteriai yra intensyviai tobulinami ir vaikai negalės jo išbandyti be vasario mėnesio. Tačiau jau birželio mėnesį pirmieji milijonai kompiuterių turėtų pasiekti Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Nigerijos, Libijos, Pakistano, Tailando ir Palestinos vaikus. Pasak N. Negroponte, prie šio projekto žada prisijungti dar keletas Afrikos valstybių. Tarptautinis Amerikos bankas taip pat siekia nupirkti šių „Quanta Computer Inc.“ gaminamų kompiuterių dar kelioms Centrinės Amerikos valstybėms.
Į OLPC projektą 29 mln. JAV dolerių investavo tokios kompanijos kaip „Google Inc.“, „News Corp.“ ar „Red Hat Inc.“ Tačiau ne viskas sekasi taip, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, Indijos vyriausybė iš pradžių buvo išreiškusi susidomėjimą šiais kompiuteriais, tačiau vėliau jų atsisakė. Šiame projekte dalyvaujanti Brazilija taip pat svarsto galimybę naudoti ir kitus kompiuterius. Nors ši šalis aktyviai palaiko atvirąjį kodą, tačiau yra svarstoma galimybė „Classmate PC“ kompiuteriuose naudoti „Windows“ operacinę sistemą.