Vartotojai nesikuklindami viešai skelbė asmeninius gandus, provokuojančias nuotraukas, išsamias susitikimų ir gimtadienių detales. Tačiau išspausdinta ant popieriaus viešai internete skelbiama informacija jau neatrodė tokia įprasta. Ypač kai ji buvo skaitoma garsiai.
Anot George'o Washingtono universiteto studento žydų jaunimo bendruomenės prezidento Deano Carsono, daugelis paskaitos lankytojų pamatė, kaip jie viešinosi patys ir viešino savo draugus. Pasak jo, tai sukėlė šoką daugeliui žmonių.
Šis renginys - tai tik vienas iš daugelio būdų, atkreipiančių socialinių interneto svetainių lankytojų dėmesį, kokios viešos yra šios svetainės. Suvokę šį viešumą, daugelis šių svetainių lankytojų prieš skelbdami ką nors pagalvoja ar bent jau pasistengia apsaugoti savo privatumą. Pasak 25 metų Čikagos gyventojo, iš savo „MySpace“ puslapio jis ištrynė visas užuominas apie ryšių su visuomenę darbovietę, kai šį puslapį pamatė visi - nuo darbdavo iki jo sužadėtinės motinos. Jo teigimu, puslapis to nevertas – asmeninis puslapis turi likti asmeninis.
23 metų Rachele Hutson pasielgė panašiai. Kaip civilis asmuo įsidarbinusi karinėse struktūrose, iš „MySpace“ ir „Facebook“ puslapių ji ištrynė dalį savo mokyklos laikais darytų nuotraukų. Be to, ji nusprendė šiuos puslapius padaryti privačiais, t.y. juos atversti galės tik R. Hutson patvirtinti asmenys. Pasak jos, ji tiesiog nenorinti, kad tam tikri asmenys galėtų ją rasti.
Tačiau asmeninės informacijos internete ieško ne tik aukų ieškantys nusikaltėliai. Priėmimo į universiteto komisijų nariai, darbdaviai ar tiesiog kompiuterijos srityje išprusę tėvai neretai pavarto interneto puslapius ieškodami informacijos apie tai, kuo užsiima jaunimas laisvalaikiu. Neretai asmeninė informacija „Google“, „Yahoo!“ ar kitoje paieškos sistemoje yra randama net ir po didelių pastangų ją ištrinti iš interneto. Deja, paskleisti informaciją internete yra gerokai lengviau, nei ją pašalinti.
Pasak San Diego universitete tyrinėjančios internautų elgesį mokslininkės Susannah Stern, šiuo metu dauguma jau yra girdėję, kaip vienas ar kitas asmuo yra nukentėjęs dėl to, kad jis ar kažkas kitas internete buvo paskelbęs kompromituojančią informaciją. Vis daugiau žmonių suvokia, kad visa viešai paskelbta informacija gali būti panaudota prieš juos.
Pasadenos miesto juridines paslaugas teikiančios bendrovės „Juriscape“ personalo skyriaus direktoriaus Jeffo Krakauerio teigimu, atrinkdamas naujus kandidatus jis pradėjo žiūrėti ir į kandidatų asmeninius interneto puslapius. Tiesa, pasak jo, kol kas asmeniniai puslapiai dar neįtakojo nė vieno sprendimo dėl kandidato pasirinkimo. Tačiau tai nereiškia, kad aptikta kokia nors šokiruojanti informacija to neįtakos ateityje.
Plintant panašioms istorijoms, Daitonos universiteto karjeros centras nusprendė apklausti 326 darbdavius. Beveik 42 proc. jų patvirtino, kad rinkdamiesi darbuotoją jie planuoja atsižvelgti į „MySpace“, „Facebook“ ar panašioje interneto svetainėje registruotą kandidato puslapį.
Privatumas internete yra svarbus dalykas, į kurį tik dabar pradedama rimčiau atkreipti dėmesį. Kai kuriuose universitetuose skaitomos specialios paskaitos šia tema. Vienoje švietėjiškų laidų, remiamų NBC televizijos tinklo, primenama, kad internetas yra vieša vieta.
Pasak Bostono Bentlio koledžo psichologijos profesoriaus Gregory Hallo, žmonės tik dabar pradeda suvokti šias problemas. Kaip ir visais kitais socialinio bendravimo internetu atvejais, socialines normas prisimenama vėliausiai. Pasak G. Hallo, daug jaunuolių paprasčiausiai nesuvokia, kiek daug asmeninės informacijos jie paviešina, net jei jie mano esą saugūs. Dažniausiai tai nutinka bendraujant tarpusavyje. Tokiuose dialogų puslapiuose atsiduria informacija apie susitikimus ar net paskaitų tvarkaraščiai. Anot G. Hallo, asmeninės svetainės sukelia saugumo jausmą, dėl kurio ir pradedama elgtis pernelyg neatsargiai.