Tokių pavyzdžių yra nemažai. 2004 metais „Daimler-Chysler“ koncernas įdiegė 108 „IBM IntelliStation M Pro 6850“ darbo stočių tinklą, kurios imituodavo automobilių susidūrimus. Tą patį padarė ir kitas Vokietijos automobilių pramonės gigantas - „Audi AG“. Pirmąjį „Linux“ tarnybinių tinklą „Audi“ įdiegė dar 2001 metais, o iki šių metų pabaigos „Audi“ tikisi visose gamybos ir projektavimo sistemose įdiegti „Linux“. Tačiau ir „Audi“ skaičiavimo centruose „Linux“ pakeitė komercinį „Unix“.
To negalima pasakyti apie valstybines įstaigas, kuriose kompiuterinių sistemų pagrindą sudaro įvairios biuro programos. Vis dažniau pasirodo naujienų, kad kurios nors šalies, regiono, miesto valdžia ar kita valstybinė organizacija nusprendė „Microsoft“ sistemas pakeisti į „Linux“. 2006 metais tokias naujienas paskelbė Miuncheno savivaldybė, Prancūzijos parlamentas. Almerio, Asseno, Eindhoveno, Groningeno ir Hagos miestų municipalitetai sudarė manifestą, kurio pagrindinis tikslas - siekti, kad Nyderlandų valdžia nebūtų priklausoma nuo vieno programinės įrangos tiekėjo.
Tiesa, pačiame manifeste atvirasis kodas tiesiogiai neminimas. Vietoj to Nyderlandų municipalitetai pateikė keturis atvirumo reikalavimus: nepriklausomumą nuo tiekėjo, suderinamumą su kitomis sistemomis, skaidrumą ir patikros galimybę, skaitmeninį patikimumą. Nenorėdama prarasti rinkos, „Microsoft“ pradėjo aktyviai bendradarbiauti su atvirojo kovo kompanijomis. „Microsoft“ netgi sudarė prieštaringai vertinamą sutartį su „Suse Linux“ gamintoja – „Novell“ kompanija.
Pačioje metų pabaigoje Tamil Nadu regiono atstovai paskelbė keičiantys „Microsoft“ sistemas, kurios šiuo metu naudojamos 99 proc. kompiuterių, į „Linux“. Pasak valstybinės ELCOT („Electronic Corporation of Tamil Limited“) kompanijos, vykdančios regiono IT projektus, direktoriaus C. Umashankaro, iki šiol 99 proc. valdiškų kompiuterinių sistemų dirbo „Microsoft“ programinė įranga. Jo teigimu, Tamil Nadu regionas nusprendė rinktis „Linux“ dėl lengvos migracijos ir mažos operacinės sistemos kainos bei išlaikymo sąnaudų, nekalbant apie nuolatinius atnaujinimus ir atsparumą virusams.
Kaip rašoma „Mandriva Linux“ internetiniame dienoraštyje, regione jau veikia 6500 „Linux“ sistemų, prie kurių greitai prisijungs dar viena 6100 „Acer“ nešiojamųjų kompiuterių, kuriuose yra įkrauta „Suse Linux“, siunta. C. Umashankaro teigimu, regionas planuoja finansuoti dar 20 tūkst. mokykloms skirtų kompiuterių pirkimą. Pasak ELCOT direktoriaus, apie 30 tūkst. valdžios atstovų bus išmokyti dirbti naujomis sistemomis. Techninėms problemoms spręsti jau yra įsteigtas specialus „Linux“ pagalbos centras, kuriame dirba du sertifikuoti „Linux“ specialistai. Šiais metais jų skaičius gali padidėti dešimtį kartų.
Internetiniame dienoraštyje rašoma, kad su C. Umashankaru buvo susisiekę „Microsoft“ atstovai, kurie bandė du kartus įtikinti toliau naudoti „Microsoft“ gaminius. Anot C. Umashankaro, „Microsoft“ siūlė pirkti „Windows XP“ po 7000 rupijų (apie 150 JAV dolerių), tačiau jis pasiūlęs tik 500 (apie 11 JAV dolerių), motyvuodamas tuo, kad vos už 300 rupijų (apie 6,6 JAV dolerio) jis gali įsigyti operacinę sistemą, biuro programų rinkinį ir dar daug kitokių programų. Valdiškiems projektams realizuoti ELCOT užsisakė 43 tarnybines stotis, kuriose bus naudojama tik atvirojo kodo programinė įranga. Pasak C. Umashankaro, naudojant komercinę programinę įrangą, kiekviena tarnybinė stotis jam būtų kainavusi po 2 mln. rupijų (maždaug 44,4 tūkst. JAV dolerių), taigi vien šiuo užsakymu jam jau pavyko sutaupyti 80 mln. rupijų (apie 1,77 mln. JAV dolerių).
Anot C. Umashankaro, kuris yra ne tik eilinis tarnautojas, bet ir IT specialistas, Indija gali gyventi ir tobulėti be „Microsoft“, tačiau tokios didelės rinkos netektis „Microsoft“ gali būti didelis smūgis. Pasak jo, daugelis vadovybių ir jų atstovų klaidingai mano, kad nusprendus migruoti atvirojo kodo sistemų link „Microsoft“ supyks ir visa programinės įrangos pramonė nustos funkcionuoti. Jo nuomone, per ateinančius penkerius šešerius metus pagrindinę IT kompanijų pajamų dalį sudarys IT paslaugos, nes vis daugiau valdiškų ir verslo sistemų migruos atvirojo kodo programinės įrangos link. Dėl šios migracijos sumažės tiesioginių programinės įrangos pardavimų pajamų dalis.
Toks spėjimas yra gana rizikingas, tačiau turi pagrindą. Atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, programinė įranga būdavo tik kompiuterinių sistemų priedas. Atpigus kompiuteriams, jie beveik patys tapo programinės įrangos priedu. Šiuolaikinio kompiuterio kaina dažnai neviršija, o kartais yra net keletą ar keletą dešimčių kartų mažesnė, nei jame naudojamos programinės įrangos kaina. Tačiau vis labiau pabrėžiant intelektinės nuosavybės svarbą, programinė įranga (gaminys) gali tapti priemone parduoti savo intelektinę nuosavybę (žinias). Daugelis atvirojo kodo sistemas platinančių kompanijų yra pasirinkusios būtent šį modelį. O visuotinė patirtis rodo, kad šiuolaikinės programos eiliniams vartotojams vis dar yra pernelyg sudėtingos, kad jie išsiverstų be vienokios ar kitokios pagalbos.