Norėdama plėsti savo veiklą, Niujorke įsikūrusi kompanija pradėjo žvalgytis į Azijos šalys, o ypač į Japoniją. Pasak „eMusic“ atstovų, Europoje jie mano esantys antru pagal dydį skaitmeninių muzikos įrašų platinimo portalu, tačiau nėra jokių oficialių skaičių, patvirtinančių šiuos teiginius. Šiuos teiginius kompanijos vadovas Davidas Pakmanas grindžia faktu, kad per 150 dienų nuo portalo darbo pradžios „eMusic“ pardavė 4,5 mln. įrašų.
Pasak D. Packmano, Europos svetainės lankytojai dažniau tampa „eMusic“ paslaugos vartotojais nei JAV internautai. Taigi galima teigti, kad šiose šalyse teisėtų, tačiau lengvai naudojamų skaitmeninės muzikos paslaugų paklausa yra didesnė nei JAV. JAV „eMusic“ paslaugą lenkia tik „iTunes“, tuo tarpu visi „eMusic“ konkurentai, tokie kaip „Rhapsody“, „MSN Music“, „Napster“ ir „Yahoo“, smarkiai atsilieka.
Pagrindinis „eMusic“ skirtumas yra tas, kad šiame portale platinami MP3 formato įrašai, kuriuos galima atkurti bet kokiu nešiojamuoju skaitmeninių įrašų grotuvu, įskaitant ir populiarųjį „iPod“. Neskaitant „iTunes“, „eMusic“ yra vienintelė muzikos parduotuvė, suderinama su „iPod“ grotuvu, nes visuose kituose portaluose platinamų įrašų apsaugos nuo kopijavimo yra nesuderinamos su „iPod“. Praktika rodo, kad šios apsaugos mažai drausmina piratus, o vartotojams gali sukelti daug nepatogumų. Pavyzdžiui, naujasis „Microsoft Zune“ yra nesuderinamas su senesnėmis kompanijos apsaugomis nuo kopijavimo.
Tačiau dėl tokios muzikos platinimo politikos „eMusic“ kataloguose nerasite nė vieno įrašo, platinamo keturių didžiųjų muzikos įrašų kompanijų. Pastarosioms priklauso du trečdaliai pasaulyje parduodamų muzikos įrašų. D. Packmanas teigia ne kartą kalbėjęs su „Vivendi Universal Music“, „Sony BMG“, „EMI Group“ ir „Warner Music“ atstovais, tačiau kol šios kompanijos nesutiks platinti įrašų neapsaugotu nuo kopijavimo MP3 formatu, „eMusic“ neplatins jų įrašų.
Vietoj šių kompanijų platinamų įrašų „eMusic“ siūlo apie 2 mln. įrašų, kuriuos sukūrė maždaug 13 tūkst. džiazo, bliuzo, klasikinės ir įvairios kitokios muzikos autorių. Šiuo metu portalo paslaugomis naudojasi apie 250 tūkst. vartotojų.
Pasak D. Packmano, rinkos pasiūla šiuo metu ypač skriaudžia vyresniojo amžiaus klausytojus, nors būtent jie ir yra pagrindinis rinkos segmentas, perkantis muziką didesniais kiekiais. Ši klausytojų kategorija kur kas rečiau rinksis neteisėtas muzikos platinimo alternatyvas. Anot „eMusic“ vadovo, kur kas geriau turėti išsamų muzikos katalogą, tinkamą daugelio žmonių skoniui.
Norėdami palengvinti muzikos pasirinkimą, „eMusic“ turi 120 ekspertų komandą, kurie įvertina kūrinius ir pateikia jų apžvalgas. Pasak D. Packmano, iš dviejų milijonų įrašų tik du trečdaliai yra parduodami kiekvieną ketvirtį. Muzikos pasirinkimui palengvinti vartotojai gali pasikliauti šių ekspertų rekomendacijomis.
Šiuo metu kompanija sutelkė dėmesį į Azijos rinką, kur skaitmeniniai muzikos įrašai tampa ypač populiarūs. Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos tyrimų duomenimis, Japonijoje yra pirmoji Azijos šalis, kurioje skaitmeninių muzikos įrašų populiarėjimas atsvėrė fizinių laikmenų pardavimų sumažėjimą. Tačiau, D. Packmano duomenimis, apie 70 proc. muzikos įrašų, parduodamų Japonijoje, yra vietinė kūryba. Prieš parduodant ją „eMusic“ portale, pirmiausia reikės išspręsti licencijavimo klausimus. Be to, Japonijos padaliniui tektų nusamdyti muzikos ekspertus, todėl naujo portalo atidarymas gali trukti net kelerius metus.