Radijo ir televizijos komisijos (RTK) duomenimis, „TEO LT“ nutraukė skaitmeninės antžeminės televizijos programų siuntimą savo tinklais. Be to, bendrovė nevykdo įsipareigojimų subsidijuoti televizorių priedų, būtinų šios televizijos žiūrėjimui, įsigijimą. „Informaciją apie tokią padėtį gavome iš skaitmeninės antžeminės televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų. Trečiadienį rengiamame posėdyje aptarsime susidariusią situaciją ir bandysime ieškoti sprendimų“, - BNS teigė RTK patarėjas elektroninių ryšių klausimais Algimantas Kaziliūnas.
Pasak jo, „TEO LT“ atsisako pasirašyti sutartis su skaitmeninės antžeminės televizijos programų retransliuotojais - „Mikrovisatos TV“ ir „Tele-3“, nors tai padaryti ją įpareigoja įstatymai. Situaciją gelbsti valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), kuris taip pat diegia skaitmeninės antžeminės televizijos
tinklą.
„Vien dėl to, kad savo įsipareigojimus vykdo LRTC, kol kas pavyksta nenukrypti nuo Vyriausybės patvirtinto plano, pagal kurį turi būti retransliuojama 16 skaitmeninės antžeminės televizijos programų, iš kurių 5 nekoduotos“, - teigė A.Kaziliūnas. Jo teigimu, LRTC tinklu šiuo metu siunčiama 7 nekoduotos ir 10 koduotų programų, dar tris skaitmenines programas nuo 2004-ųjų transliuoja „Balticum TV“.
„TEO LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta pripažįsta, kad „Teo LT“kol kas nepasirašė sutarčių su licencijas turinčiais retransliuotojais, tačiau dėl to kaltina pačius retransliuotojus. „Šių sutarčių pasirašymo siekėme nuo praeitų metų pavasario, tačiau dėl licencijas turinčių bendrovių pozicijos sutartys iki šiol dar nėra pasirašytos“, - atsiųstame pranešime sakė jis. Anot „TEO LT“ vadovo, nesant siuntimo sutarčių, kiekviena diena bendrovei brangiai atsieina, todėl teiginiai esą „TEO LT“ atsisako pasirašyti sutartis su skaitmeninės antžeminės televizijos programų
retransliuotojais prasilenkia su ekonomine logika.
RTK nepatvirtintais duomenimis, „TEO LT“ nevykdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) išduotoje licencijoje priimto įsipareigojimo kompensuoti specialių televizorių priedėlių, skirtų skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrėjimui, įsigijimą. „Licencijoje numatyta, kad iki 2006-ųjų gruodžio 31 dienos bendrovė subsidijavimui turėjo išleisti 3,35 mln. litų, tačiau to ji nepadarė. Bendrovė dėl to jau kreipėsi į RRT su prašymu atidėti terminą dėl subsidijavimo, tačiau, kaip rodo „Valstybės žiniose“ paskelbti duomenys, tarnyba prašymo nepatenkino“, - teigė R.Kaziliūnas. Anot RTK atstovų, panašaus įpareigojimo bendrovei LRTC nėra.
RTK pernai vasarį išdavė dvi licencijas skaitmeninės televizijos retransliuotojams („Mikrovisatos TV“ ir „Tele-3“) ir šešias – skaitmeninės antžeminės retransliuotojams („Baltijos TV“, „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, „Tele-3“, TV1, „Spaudos televizija“ ir LRT). „TEO LT“, siekęs
pastarosios licencijos, jos negavo. RTK žiniomis, ne visus įsipareigojimus šiuo metu vykdo ir skaitmeninės televizijos programų transliuotojai.„TEO LT“, negavęs licencijos iš RTK, savo iniciatyva nuo praėjusių metų siūlo IPTV paslaugą „Gala TV“, kuri yra alternatyvi skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugoms. Bendrovė taip pat yra skelbusi apie savo planus perimti „Mikrovisatos TV“.
Lietuvoje skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijos oficialiai pradėtos pernai liepos 1-ąją. Ši technologija užtikrina geresnę nei analoginės televizijos vaizdo ir garso kokybę, suteikia kitų papildomų galimybių. Iki 2009 metų skaitmeninės televizijos tinklą planuojama išplėtoti didžiojoje šalies dalyje.