Vokietijos federalinis teismas nusprendė, kad šiuo metu slaptas įtariamųjų kompiuterių šnipinėjimas neturi teisinio pagrindo, nes duomenų paieška kompiuteryje ir interneto srauto stebėjimas negali būti lyginamas su esamais policijos tyrimų metodais. Teismas pareiškė, kad įprasta krata skiriasi nuo paieškos kompiuteryje, nes krata visuomet atliekama paties įtariamojo ar bent jau liudininko akivaizdoje. Telefono pokalbių pasiklausymas taip pat negali būti lyginamas laužimuisi į kompiuterį, nes išsaugotų duomenų naršymas iš esmės skiriasi nuo realaus laiko ryšio pasiklausymo.
Anot prokuratūros, džiugiai sutikusios šį Karlsrūhe vykusio teismo sprendimą, jis aiškiau apibrėžė internetinio įrodymo sąvoką, kuri yra ypač svarbi daugelyje policijos tyrimų. Vokietijos vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schäuble buvo vienas pareigūnų, kurie pritarė slaptoms duomenų paieškoms įtariamųjų kompiuteriuose. Tikėtina, kad po tokio teismo sprendimo W. Schäuble sieks pakeisti teisminės tyrimo procedūros tvarką ir įteisinti kriminalinio nusikaltimo tyrimo procedūrą, kuri leistų policijos pareigūnams laužtis į įtariamųjų kompiuterius. Šie pakeitimai greičiausiai bus pateikiami kaip ypač naudingi aptinkant ir sulaikant teroristus.
Kairiųjų partijos atstovai pritarė teismo sprendimui ir įvardijo jį kaip Dievo dovaną asmens teisėms. Jie kritikavo W. Schäuble siekius, teigdami, kad ministras neturėtų ieškoti naujų būtų šnipinėsi savo šalies piliečius, kai teismas pripažino tokius veiksmus netinkamais.
Praeityje jau ne kartą buvo laužiamasi į Vokietijos įtariamųjų kompiuterius, tiesa, dažniausiai būdavo apsiribojama elektroninio pašto laiškų stebėjimu. Bet kuriuo atveju visoms operacijoms reikėjo teismo orderio, o policija galėjo apieškoti tik veikiančius kompiuterius.
Kovodama su internetiniais nusikaltimais, Vokietijos policija taip pat yra surengusi ne vieną reidą, kurio metu buvo apieškoti ar konfiskuoti daugelio vartotojų kompiuteriai. Pavyzdžiui, kovos su vaikų pornografijos platinimo operacijos „Mikado“ metu policija buvo konfiskavusi ne vieną Vokietijos anoniminio duomenų perdavimo tinklo TOR tarnybinę stotį. Pagrindinis pretekstas buvo tas, kad šiuo tinklu buvo platinama ir vaikų pornografija.
Kita vertus, saugumo ekspertų teigimu, sudėtingos kodavimo priemonės neturėtų tapti kliūtimi tiriant bylas. Anot jų, dauguma nusikaltėlių vis tiek padarys esminių kriptografijos klaidų, kurios leis rasti įkalčių. Taigi natūraliai kyla klausimas, ar tikrai yra tikslinga aukoti asmeninį privatumą saugumo vardan.