Šioje ataskaitoje minima, kad JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) elektroninio piliečių stebėjimo be teismo orderio ir JAV finansų departamento piliečių tarptautinių bankinių operacijų stebėjimo programos užtikrina pakankamą privatumo apsaugą. Abiejų agentūrų programose numatytos keleto lygmenų apsaugos, neleidžiančios laisvai pasiekti asmeninės informacijos.
Anot Hiustono teisininkės Carol Dinkins, anksčiau dirbusios R.Reagano administracijoje, jiems teko ne tik susipažinti su šiomis stebėjimo programomis, bet ir lankytis NSA bei bendrauti su visų lygmenų darbuotojais. Ši programa yra struktūrizuota ir vykdoma taip, kad tinkamai apsaugotų civilines piliečių teises.
Komisija buvo įkurta kilus nesutarimams tarp JAV kongreso ir Baltųjų rūmų, kai dėl prieštaringai vertinamos kovos su terorizmu taktikos bei šios kovos įtakos asmens laisvės teisėms kilo viešas nepasitenkinimas. Šiai komisijai buvo pavesta užtikrinti, kad imantis antiteroristinių veiksmų būtų išsaugotas asmens privatumas ir kitos pilietinės teisės.
Viena iš sričių, kurią ši komisija žada ypač atidžiai stebėti, yra kompiuterinis antiteroristinis stebėjimas, apie kurį neseniai prabilo šalies vidaus saugumo departamentas („Department of Homeland Security“). Siekdamas apsaugoti milijonus šalies piliečių, skraidančių oro linijomis, departamentas sekė juos jau keletą metų.
Tiesa, nepaisant pirminių išvadų apie NSA ir finansų departamento vykdomą sekimą, daugelis teisininkų ir asmens laisvių gynėjų abejoja tokio sekimo teisėtumu, o Teisingumo departamentas jau aiškinasi, ar agentūros surinkti duomenys nebuvo panaudoti netinkamai. Anot Elektroninio privatumo informacijos centro direktoriaus Marco Rotenbergo, absurdas, kad komisija patvirtino šnipinėjimo programos teisėtumą, iki G.Busho administracija buvo priversta pateikti šią programą teismo priežiūrai.
Po rugsėjo 11-osios įvykių daugelio šalių vyriausybės ėmėsi vis intensyvesnio šalies piliečių stebėjimo saugumo tikslais. Elektroninės laisvės fondas padavė JAV nacionalinio saugumo agentūrą bei AT&T kompaniją į teismą už tai, kad AT&T be teismo leidimo leido NSA stebėti savo klientų interneto duomenų srautą. Vėliau analogiškų kaltinimų sulaukė ir kitos JAV telekomunikacijų kompanijos. Vokietijoje buvo siekiama gauti teisę į įtariamųjų kompiuterius įrašyti šnipinėjimo programas, galinčias perduoti vartotojo duomenis slaptosioms tarnyboms, tačiau teismas atmetė tokią galimybę. Didžioji Britanija ėmėsi intensyvaus viešojo stebėjimo programos.
Beje, naujausi kompiuterinio saugumo tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai kompiuteriai yra neatsparūs vadinamiesiems šakniniams kenkėjams („rootkit“). Tokios programos išvengia aptikimo, nes gali perimti jų paieškos užklausas ir kenkėjų ieškančioms programoms gali pranešti „čia nieko nėra“. Savo tyrime tokių kenkėjų analizės specialistė Joanna Rutkowska teigia, kad tokios kenkėjiškos programos gali apgauti net nuo aparatines apsaugos priemones. Tiesa, šis J. Rutkowskos atradimas gali būti vienodai naudingas tiek teisėsaugai, tiek nusikaltėliams, kurie norės savo aukų kompiuteriuose įdiegti šnipinėjimo ar kitokias programas.