Kol įvairios kompanijos vis dar užsiima popierinių knygų skenavimu ir perkėlimu į internetą, „E Ink Corp.“ kompanija, prieš dešimtį metų įsikūrusi Masačusetso technologijų instituto laboratorijose, nespėja gaminti plonų ir lanksčių ekranų, imituojančių įprastą popierių. Anot kompanijos prezidento Russello Wilcoxo, per pastaruosius devynis mėnesius gaminamų komponentų skaičius išaugo nuo dešimčių tūkstančių iki milijonų.
Šie ekranai bus naudojami ir „Sony Reader“ elektroninėse knygose. Šių įrenginių ekranai lengvai perskaitomi bet kokiu kampu ir esant bet kokiam apšvietimui. Be to, jie naudoja mažiau elektros energijos, nes jiems nereikia apšvietimo. „E Ink“ kompanijai priklauso daugiau nei 100 elektroforetinių technologijų patentų, kuriais nusakoma, kaip elektros krūviais galima valdyti spalvinių dalelių judėjimą. Perstumiant šias daleles ląstelių viduje aukštyn arba žemyn ekrane galima sudaryti norimą vaizdą ar tekstą.
Tačiau, nepaisant šių privalumų, elektroninio popieriaus galimybės vis dar yra ribotos. Kol kas jie gali atkurti tik vienspalvį keleto atspalvių statinį vaizdą. O animuotų vaizdų atkūrimo galimybė yra labai svarbi norint patraukti reklamos užsakovų ir vartotojų dėmesį.
R. Wilcoxo teigimu, „E Ink“ kompanija, kurios pajamos per pastaruosius trejus metus didėjo 200 – 300 proc. kasmet, šiuo metu bando spalvinio ekrano prototipą. Kompanija tikisi, kad jis bus patrauklesnis elektroniniams žurnalams ir laikraščiams. Šiuos kompanijos siekius pabrėžia ir „E Ink“ vadovas Kennethas Bronfinas, kuris tuo pat metu yra ir „Hearst Corp.“ interaktyvios žiniasklaidos padalinio direktorius. „Hearst Corp.“ kompanijai priklauso 12 dienraščių ir 19 žurnalų, įskaitant „Cosmopolitan“.
Tokie ekranai gali būti naudojami ir kituose įrenginiuose. Pavyzdžiui, „Motorola“ nusprendė pasitelkti elektroninio popieriaus ekranus gamindama pigius „Motofone“ telefonus, skirtus besivystančioms šalims. Šio pasirinkimo priežastis - mažas ekranų energijos poreikis.
„Forrester Research“ tyrimų kompanijos analitiko Jameso McQuivey'jaus teigimu, „E Ink“ būtinas technologinis šuolis, leisiantis atkurti spalvas ir rodyti vaizdo įrašus. Tik tada ši technologija gali tikėtis užkariauti masinę rinką. Anot J. McQuivey, jei „E Ink“ tai pavyks, elektroninis popierius tikrai bus pajėgus konkuruoti su įprastais pigiais skystųjų kristalų ekranais. Pritaikius elektroninį popierių, elektroniniai reklaminiai stendai galėtų tiesiog kabėti ant sienos ar lubų kaip ir paprasti popieriniai skelbimai. Prireikus perkelti reklamą į kitą vietą, ekranus galima nukabinti, suvynioti ir sudėti į automobilio bagažinę. Analitiko teigimu, šie ekranai gali sukelti tikrą revoliuciją, nes ekranai galėtų atsirasti ant tų daiktų, kurie šiuo metu jų neturi, tačiau galėtų arba net turėtų turėti ekranus.
Kita elektroninių knygų problema ta, kad JAV ir Europoje galimų atsisiųsti knygų skaičius yra palyginti nedidelis. Tačiau, „Sony“ teigimu, ši situacija taip pat sparčiai keičiasi. Be to, vartotojai greitai pastebės, kad tokiuose įrenginiuose galima išsaugoti šimtus įrašų, lengvai perkeliamų iš interneto. Vartotojai į šiuos įrenginius galės persikelti ne tik „Amazon“ ar kitose parduotuvėse pirktas knygas, bet ir įprastus internetinių naujienų portalų ar dienoraščių puslapius ir perskaityti juos vėliau, patogiu laiku.
Tiesa, „Sony“ ir kiti gamintojai nutyli dar vieną svarbią problemą, dėl kurios „Computerworld“ elektroninio popieriaus idėją įtraukė į didžiausių kompiuterijos nesėkmių sąrašą. Šiuo metu naudojami net 25 elektroninių knygų formatai. Kai kurie jų sukurti siekiant apsaugoti kūrinio autorių teises, draudžiant nukopijuoti elektroninį spaudinį į kitą įrenginį, ribojant skaitymo laiką ar kartų skaičių. Taigi yra didelė tikimybė, kad, nusipirkus elektroninę knygą, jos gali nepavykti perskaityti turimu įrenginiu.