Europos mokslininkų sukurtos sumaniosios stebėjimo kameros žada palengvinti jų darbą. Naujų stebėjimo sistemų pagrindas – specialūs vaizdų atpažinimo algoritmai. Juos pasitelkus, vaizdo įraše kompiuteriai gali išskirti paliktą be priežiūros įtartiną bagažą ar oro uosto aplinką šiukšlinančius keleivius. Pasak „Sagem Defense Securite“ projekto koordinatoriaus Jean-Marc Suchier, šio projekto tikslas - sukurti kompiuterinę sistemą, galinčią pastebėti neįprastą veiklą.
Tokia įranga gali labai padėti objektų apsaugos darbuotojams, dažnai stebintiems keletą ar keliolika ekranų vienu metu. Nauja kompiuterinė stebėjimo įranga leistų gerokai sumažinti tikimybę, kad įtartinas įvykis liks nepastebėtas. Pasak Didžiosios Britanijos Readingo universiteto kompiuterinės regos specialisto Jameso Ferrymano, tokios sistemos ne tik stebės visą vaizdo įrašų srautą, bet ir analizuos bei užfiksuos momentus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį apsaugos darbuotojai.
Šiam projektui, kuriame dalyvauja apie 10 Europos kompanijų, Europos Sąjunga skyrė 2,3 mln. eurų. „Integruoto sausakimšų teritorijų stebėjimo viešojo saugumo tikslais“ („Integrated Surveillance of Crowded Areas for Public Security“ – ISCAPS) projektas turėtų būti baigtas per dvejus metus. ISCAPS autoriai dėmesį sutelkė į keletą dažniausiai pasitaikančių grėsmių požymių. Pavyzdžiui, paliktus krepšius, nenuspėjamą eiseną ar aplinkos šiukšlinimą, įtartinai judančius automobilius ar staigius asmenų kritimus, galinčius reikšti cheminių medžiagų sukeltą sąmonės netekimą ar reakciją į iškilusią jiems grėsmę.
Norėdami aprašyti įtartiną veiklą, tyrinėtojai glaudžiai bendradarbiavo su daugeliu saugumo ekspertų. Jie taip pat pasitelkė aktorius, kurie imituodavo vienokią ar kitokią grėsmę, ir šiuos duomenis įtraukė į kompiuterių duomenų bazes. Jie taip pat pasitelkė viešojo stebėjimo saugumo kamerų įrašus, kurių nufilmuoti įprastinių situacijų vaizdai turėjo padėti sukurti statistinį įprastinės aplinkos modelį.
Mokslininkams teko susidurti su daugeliu techninių problemų, įskaitant ir oro sąlygų bei apšvietimo kaitą. Nepaisant kintančių sąlygų, kompiuteriai turėjo sugebėti greitai ir tiksliai analizuoti sudėtingus atvaizdus. Tačiau, nepaisant visų jų pastangų, kol kas galutinį sprendimą vis tiek turės priimti žmogus. Pavyzdžiui, tokia kompiuterinė sistema nesugebės atskirti iš nusikaltimo vietos sprunkančio nusikaltėlio ir išsiblaškiusio keleivio, skubančio į tuoj nuvažiuosiantį traukinį.
Pasak projekte dalyvaujančių Prancūzijos geležinkelio sistemų mokslinio direktoriaus Louiso Marie Cleono, galutinį sprendimą, ar kompiuterio užfiksuota bėgančio žmogaus anomalija kelia grėsmę, turės priimti žmogus. Pasak J. M. Suchierio, mokslininkams reikia dar maždaug 10 metų, kol jie galės sukurti pakankamai patikimą sistemą, galinčią tiksliai aptikti grėsmes ir nesukelti netikro aliarmo.
Tačiau specifinės stebėjimo sistemos, pavyzdžiui, galinčios aptikti paliktą bagažą, gali būti pateiktos gerokai greičiau. ISCAPS inžinieriai tikisi greitai sugebėsiantys sujungti vaizdo kamerų įrašus ir automatiškai susekti asmenį, palikusį aptiktą bagažą, bei stebėti tolesnius jo veiksmus. Pasak J. M. Suchierio, per ateinančius keletą metų automatinės sistemos sugebės atpažinti bagažą palikusį asmenį ir nustatyti, kur jis nukeliavo. Tokia sistema būtų ypač paranki apsaugos darbuotojams.
Šiame projekte taip pat dalyvauja Didžiosios Britanijos „BAE Systems Plc“, Ispanijos GMV, Italijos „Elsag Datamat“ bei Prancūzijos, Britanijos ir Nyderlandų mokslinių tyrimų institutai.