Tai rodo tarptautinės su programinės įrangos piratavimu kovojančios organizacijos „Business Software Alliance“ (BSA) tyrimas, kurį atliko tyrimų bendrovė IDC. Lietuvoje pernai, palyginti su 2005 metais, piratavimo lygis nepasikeitė, tuo tarpu Latvijoje praėjusiais metais jis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o Estijoje – 2 punktais.
Apskaičiuota, kad programinės įrangos gamintojai dėl piratavimo pernai Lietuvoje negavo 25 mln. JAV dolerių (63,8 mln. litų) pajamų, Latvijoje – 20 mln. JAV dolerių, Estijoje – 18 mln. JAV dolerių.
Didžiausias piratavimo lygis pernai buvo Armėnijoje (95 proc.), Moldovoje (94 proc.) ir Azerbaidžane (94 proc.), o mažiausias – JAV (21 proc.), Naujojoje Zelandijoje (22 proc.) ir Japonijoje (25 proc.). Rusijoje programinės įrangos piratavimo lygis pernai buvo 80 proc., o Lenkijoje – 57 procentai.
Visame pasaulyje piratavimo lygis pernai siekė 35 proc. ir, palyginti su 2005 ir 2004 metais, nepakito. Vidurio ir Rytų Europoje pernai jis siekė 68 proc., Vakarų Europoje – 34 proc., Europos Sąjungoje – 36 proc., Azijoje – 55 procentus. Apskaičiuota, kad piratavimo lygis pernai sumažėjo 62 iš 102 tyrime dalyvavusių šalių.
Dėl nelicencijuotų programų naudojimo programinės įrangos gamintojai visame pasaulyje pernai negavo 39,576 mlrd. JAV dolerių (100,9 mlrd. litų) pajamų – 15 proc. daugiau nei 2005 m. (34,482 mlrd. litų).
Nelicencijuota programinė įranga dažnai yra pavojinga ir patiems vartotojams. Kaip rodo tos pačios IDC kompanijos tyrimai, net 59 proc. piratinės programinės įrangos, serijinių numerių generatorių ar apsaugų nuo kopijavimo pašalinimo programų buvo užkrėstos vienokiais ar kitokiais kenkėjais. Ketvirtis svetainių, siūlančių neteisėtas programinės įrangos kopijas, taip pat bando į vartotojų kompiuterius įdiegti programinius kenkėjus.
Tokios programos vėliau gali būti pasitelktos vogti vartotojų duomenis, rodyti jiems reklamas, platinti elektronines šiukšles ar naudoti vartotojų kompiuterius įsilaužti į kitus kompiuterius. Manoma, kad Estijos kompiuterinių tinklų darbo trikdymui būtent ir buvo pasinaudota užgrobtais Rusijos internautų kompiuteriais. Didžioji dalis Estijos serverių atakų buvo iš Rusijos tinklų pusės.