Nepaisant „Microsoft“ grasinimo apmokestinti laisvos programinės įrangos vartotojus, „Linux“ ir kitos atvirojo kodo sistemos sėkmingai populiarėja. Prieš keletą dienų Japonijos vyriausybė paskelbė planuojanti plačiau naudoti „Linux“ sistemas valstybinėje infrastruktūroje. Tokiu būdu Japonija tikisi sumažinti IT sistemų priklausomybę nuo vieno tiekėjo.
Jau nuo šių metų liepos mėnesio „Linux“ ir kitoms atvirojo kodo sistemoms Japonijos vyriausybė suteiks prioritetą. Šios šalies vyriausybė praneša, kad IT sistemoms atnaujinti kitais metais ji planuoja skirti apie 10 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, kol kas dar nėra jokių žinių, kokią „Linux“ sistemą planuoja pasirinkti Japonija. Visai tikėtina, kad gali būti nuspręsta sukurti savo specifiniams poreikiams pritaikytą „Linux“ sistemą.
Panašiu keliu suka ir Norvegija, planuojanti vasaros pabaigoje priimti galutinį sprendimą dėl valstybinių elektroninių dokumentų formato. Norvegijoje, kaip ir Belgijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir dar kai kuriose kitose šalyse, numatoma, kad visi dokumentai turės būti pateikiami atvirais ODF ar PDF formatais. Norintieji galės papildomai naudoti ir „Microsoft“ OOXML, tačiau pagrindiniai turės būti ODF ir PDF. Teigiama, kad ODF dokumento standarto diegimas valstybinėse yra pigesnis nei OOXML, nors abu formatai yra atviri ir juos gali naudoti visos programos. Tokios naujienos nedžiugina „Microsoft“, kuri pelnytai teigia, kad ODF standarte nenumatyta OOXML esančių funkcijų, naudojamų „Microsoft Office“ biuro programų rinkinyje. Tačiau tuo stebėtis nereikėtų, nes tiek ODF, tiek OOXML buvo kuriami tam, kad atitiktų juos naudosiančių biuro programų rinkinių poreikius: ODF – „OpenOffice.org“, OOXML – „Microsoft Office“.
Tačiau sėkmingam atvirojo kodo sistemų populiarėjimui gali sukliudyti programinės įrangos patentai. „Microsoft“ jau keletą metų grasina laisvos programinės įrangos atstovams, kad jie pažeidžia jos intelektinės nuosavybės teises, tačiau iki šiol nebuvo įvardijusi nei pačių patentų, nei jų tikslaus skaičiaus. Tačiau tik dabar „Microsoft“ nusprendė pasakyti, kiek „Microsoft“ patentų pažeidžia atvirojo kodo sistemos.
Pasak kompanijos intelektinės nuosavybės ir licencijavimo padalinio viceprezidento Horacio Gutierrezo, „Linux“ ir kitos atvirojo kodo programos pažeidžia 235 „Microsoft“ patentus. Kompanija planuoja pradėti reikalauti autorinių mokesčių iš šių programų vartotojų ir autorių. H. Gutierrezo teigimu, atvirojo kodo sistemos pažeidžia daugelio programinės įrangos sričių patentus, pavyzdžiui, grafinės vartotojo sąsajos inovacijas, el. pašto sistemas ir kt.
Dažnai nemokamai platinama „Linux“ operacinė sistema paplito tarp kompiuterių aistruolių, tačiau vis dažniau ji diegiama ir didelių kompanijų tinkluose. O tokios kompanijos kaip „Novell“, IBM ir „Red Hat“ aktyviai dalyvauja kuriant šią sistemą ir platina „Linux“ diegimo ir priežiūros paslaugų licencijas. Praėjusiais metais „Microsoft“ ir „Novell“ sudarė prieštaringai vertinamą bendradarbiavimo sutartį, kuri turėjo padėti labiau suderinti „Linux“ ir „Windows“ sistemas. Tokio suderinamumo reikia, nes dauguma kompanijų yra linkusios naudoti mišrias „Linux“ ir „Windows“ sistemas. Vienu iš sutarties punktų „Microsoft“ pasižadėjo nekelti patentinių ieškinių „Novell SUSE Linux“ operacinių sistemų vartotojams. Tačiau toks pasižadėjimas nereiškė, kad „Microsoft“ atsisakė savo pretenzijų dėl „Linux“ ir kitų programų kodo. Pasak „Novell“ kompanijos atstovų, jie su „Microsoft“ sutarė nesutikti šiuo klausimu.
Atsakydamas į „Microsoft“ kaltinimus, Programinės įrangos laisvės įstatymų centro („Software Freedom Law Center“) direktorius Eben Moglenas pareiškė, kad kompanija turi tiksliai įvardyti patentus arba paprasčiausiai nustoti grasinti. Programinės įrangos laisvės įstatymų centras užsiima teisine nemokama pagalba atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjams.
E. Mogleno teigimu, programinė įranga yra matematinis algoritmas ir kaip toks negali būti patentuojamas. „Microsoft“ turimas patentų skaičius jam nedaro jokio įspūdžio. Pasak W. Mogleno, viską lemia ne skaičius, o konkreti situacija. Patentai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl įvairiausių priežasčių, o kiti gali būti apeiti „išrandant“ algoritmą iš naujo. Pavyzdžiui, „Microsoft“ kompanija yra pateikusi paraiškas tokioms „inovacijoms“ kaip FAT failų išdėstymo lentelė, programinės įrangos atnaujinimas internetu, naujienų srautų (RSS) radimas svetainėje ir pan. Kompanija registruoja tūkstančius patentų, norėdama pati apsisaugoti nuo panašių patentinių ieškinių. Dabartinė patentų sistema yra tokia nusenusi, kad ji visiškai netinkama kompiuterių amžiaus inovacijoms registruoti ir apsaugoti tikrus išradėjus. Kaip akivaizdus to pavyzdys gali būti rato patentas, išduotas vienam Australijos teisininkui. Ne ką mažiau abejotinas „išradimas“ yra „Amazon.com“ patentuota apsipirkimo vienu pelės spragtelėjimu sistema. Be „Amazon.com“ leidimo, jokia internetinė parduotuvė negali parduoti prekių vienu pelės spragtelėjimu. 2005 metų vasarą Europos Sąjungos politikai atmetė Kompiuteriu realizuojamų išradimų direktyvą, kuri būtų leidusi patentuoti programinę įrangą. Pasak politikų, siūlyta įstatymo forma buvusi nenaudinga niekam.
Pasak „Linux“ branduolio autoriaus, labiau tikėtina, kad pati „Microsoft“ pažeidžia patentus nei „Linux“. Pasak jo, operacinių sistemų pagrindai buvo aprašyti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Visi šie pagrindai greičiausiai priklausė IBM, tačiau per šį laiką jie jau neteko savo galios, nes patento galiojimo trukmė – 25 metai. L. Torvaldso teigimu, nepaskelbdama konkretaus pažeidžiamų patentų sąrašo, „Microsoft“ vėl imasi gąsdinimo politikos („Fear Uncertainty Doubt“ – FUD), kuria siekia įbauginti potencialius „Linux“ vartotojus.