Spėjama, kad valstybė yra vienas iš didžiausių programinės įrangos vartotojų šalyje. Tačiau dėl galimos nepakeliamos biudžeto naštos yra vengiama įvertinti tikslius jos programinės įrangos naudojimo mastus. Pasak Verslo programinės įrangos aljanso prezidento Ervino Leontjevo, Lietuvoje už programinės įrangos naudojimą institucijose atsakingos keturios įstaigos, tačiau jos nėra tiksliai pasidalijusios funkcijų.
Tuo rūpinasi Kultūros, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Vyriausybės. „Kada daug auklių, vaikas lieka be galvos. Ir tai mes jaučiame“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė E. Leontjevas.
Aljansas dar pernai kreipėsi į Vyriausybę ir buvo gautas atsakymas, kad rūpintis programinės įrangos auditu valstybės institucijose bus paskirta viena institucija. Buvo prašoma, kad tai daryti būtų įpareigota IVPK. Anot aljanso, Vyriausybė tai padaryti pažadėjo, tačiau vėliau iš IVPK buvo gautas atsakymas, kad to daryti nematoma reikalo.
Pasak advokatės Editos Ivanauskienės, dar 2000 metais buvo priimtas teisės aktas, numatantis, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi rinkti duomenis apie institucijų naudojamą programinę įrangą. „Reikalavimas priimtas, kiekviena institucija gal ir renka tokius duomenis, tačiau neturi kam jų pateikti“, – spaudos konferencijoje teigė E. Ivanauskienė.
Aljansas taip pat kreipėsi į Statistikos departamentą su prašymu rinkti statistinę informaciją apie įstaigų naudojamą programinę įrangą, tačiau teigia gavęs neigiamą atsakymą.
Teigiama, kad valstybės institucijoms naudoti nelegalią programinę įrangą pavojinga dėl galimų internetinių atakų ir užsienio šalių – tai esą parodė ir nesena Estijos patirtis, kai jos valstybinių institucijų sistemas atakavo kompiuteriai iš Rusijos. Be to, naudojant nelegalias programas, pajamų netenka teisėti programų kūrėjai, neapsisaugoma nuo virusų, žlugdomas pasitikėjimas valstybe.
Tyrimų bendrovės IDC atliktas tyrimas rodo, kad nelegali kompiuterinė programinė įranga 2006 metais Lietuvoje sudarė 57 proc. visų programų – daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Palyginus su 2005 metais, Lietuvoje piratavimo lygis nepasikeitė. Tuo tarpu Latvijoje 2006 metais jis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o Estijoje – 2 punktais.
Apskaičiuota, kad nuostoliai dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo pernai Lietuvoje siekė 25 mln. JAV dolerių (63,8 mln. litų) pajamų, Latvijoje – 20 mln. JAV dolerių, Estijoje – 18 mln. JAV dolerių.