Pasak gynybos ministro Jaako Aaviksoo, iš viso buvo pasitelkta apie 1 mln. kompiuterių, kurie daugiau nei dvi savaites trikdė šalies vyriausybinių ir verslo įmonių kompiuterių tinklų darbą. Visai neseniai Estija ir Rusija įsivėlė į politinį konfliktą dėl paminklo Raudonajai armijai iškėlimo iš Talino centro. Dėl šio sprendimo Estijoje buvo net kilusios masinės riaušės.
Pasak J. Aaviksoo, pirmieji puolančių kompiuterių IP adresai priklausė Rusijos vyriausybiniams tinklams. Žinoma, pasak gynybos ministro, šių duomenų nepakanka įrodyti, kad tai Rusijos vyriausybės darbas, tačiau tai rodo, kad tokia tikimybė yra.
Pirmą kartą Estijos vyriausybei pareiškus apie Rusijos vyriausybės sąsają su kompiuteriniais išpuoliais, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė visus kaltinimus. Pasak jo, užpuolikai galėjo pasitelkti netikrus IP adresus, siekdami apšmeižti Rusijos valdžią.
Išpuoliai prieš Estijos svetaines prasidėjo po balandžio 27 dienos, kai iš Talino centro buvo išvežtas bronzinis kario paminklas, primenantis žuvusius Raudonosios armijos karius kovoje su nacistais. Tačiau daugeliui estų šis paminklas taip pat primena ir apie 50 metų sovietinę okupaciją. Paminklo perkėlimas iš Talino centro į užmiestyje esančias kapines supykdė Maskvą ir sukėlė Estijoje gyvenančių rusų riaušes.
Tikimasi, kad šis incidentas išaiškės šią savaitę Samaroje vykstančiame ES ir Rusijos susitikime, kuriame bus nagrinėjami ES ir Rusijos tarpusavio santykiai. Suomijos prezidentė Tarja Halonen paragino visas Europos Sąjungos šalis glaudžiau bendradarbiauti skatinant kibernetinį saugumą. Pasak jos, tai viena didžiausių informacinės visuomenės plėtros problemų. Dabar tai įvyko Estijoje, tačiau tai gali pasikartoti bet kur. Šie išpuoliai sukėlė ir NATO susirūpinimą, kurie į Estiją išsiuntė savo kibernetinių nusikaltimų specialistą, kad šis padėtų tyrimui. NATO taip pat paskelbė, kad vykdant NATO šalių bendradarbiavimo programą Estijoje planuojama steigti Aljanso kibernetinės apsaugos centrą. Pasak NATO atstovo Briuselyje, kadangi tai yra Estijos problema, tai yra ir NATO problema.
1,3 mln. gyventojų turinti Baltijos šalis yra viena sparčiausiai besivystančių šalių Europoje, sugebėjusi įtvirtinti internetinių sistemų pionieriaus įvaizdį. Kovo mėnesį ji tapo pirmąja šalimi pasaulyje, įdiegusia internetinę rinkimų į parlamentą sistemą.
Pasak Estijos pareigūnų, praėjusią savaitę vykę internetiniai išpuoliai sukėlė diskusijas apie tai, ar koordinuotas šalies internetinių sistemų sabotažas gali būti prilygintas kariniam išpuoliui. Pasak Gynybos ministerijos atstovo spaudai Madiso Mikko, oro uostą ar banką apšaudžius raketomis abejonių nekyla, tačiau tokius pat rezultatus galima pasiekti ir kompiuteriais. Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip vertinti tokius veiksmus. Pasak jo, nors dar nėra tikslaus termino, apibrėžiančio tokias atakas, tačiau, Gynybos ministerijos teigimu, šalis jaučia grėsmę nacionaliniam saugumui. JAV gynybos ministerija kibernetines atakas siūlo atremti ne tik kompiuteriniu, bet jei reikės, ir tikru kariniu atsaku.
Pasak. M. Mikko, internete buvo išplatintos rusiškos instrukcijos, kaip sukelti kompiuterių veiklą trikdančias („Denial of Service“ – DoS) atakas Estijos serveriams. Dėl tokių atakų Estijoje jau suimtas bent vienas įtariamasis. Taline esančio Estijos IT koledžo profesoriaus Linnaro Viiko teigimu, tai buvo sisteminė ir koordinuojama ataka. Pasak jo, tai tikrai nebuvo įprastinė kompiuterinių chuliganų veikla. Dėl šios priežasties J. Aaviksoo teigia informavęs ES kolegas apie šią situaciją ir tikisi, kad šis klausimas bus iškeltas Samaroje vykstančiame susitikime. Tiesa, pasak valdžios atstovės spaudai Ingos Jagomae, Estija nepareikalavo, kad šis klausimas būtų įtrauktas į oficialų susitikimo klausimų sąrašą.