Estija, kurios valstybinių institucijų tinklavietės pradėtos pulti
kilus ginčui dėl sovietinio kareivio paminklo perkėlimo Taline, praėjusią
savaitę paragino Europos Sąjungą (ES) ir NATO griežtai pasikalbėti apie tai
su Rusija.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Negroponte'as penktadienį laikraštyje „The Financial Times“ išspausdintuose komentaruose įspėja, kad ateityje kibernetinių išpuolių veikiausiai tik daugės.
Naujienų agentūros AFP Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje kalbinti
ekspertai sakė sutinkantys su tokiu vertinimu ir perspėjo, kad valstybinės
tinklavietės gali būti vienos labiausiai pažeidžiamų.
„Taip, aš manau, kad kibernetiniai išpuoliai taps vis didesne
problema“, - teigė profesorius Jonathanas Zittrainas,
Oksfordo Universiteto Oksfordo interneto instituto interneto valdymo ir
reguliavimo ekspertas.
„Kibernetiniai išpuoliai, nutraukiantys įvairias paslaugas, kaip tai
nutiko Estijoje, tėra tik pati paprasčiausia tinklo puolimo forma.
Komercinės svetainės, kurių pajamos priklauso nuo buvimo tinkle ir
prisijungusių vartotojų, gali investuoti pinigų, kad tam sutrukdytų, ir
atsakyti į netikėtus ir įtartinus pranešimų srauto pokyčius, tuo tarpu
brošiūros tipo vyriausybinių institucijų tinklavietės gali nebūti tokios
atsparios“, - sako jis.
Estijos ir Rusijos ginčas - ne pirmasis, išsiliejęs priešiškais
veiksmais internete.
Seni Kinijos ir Japonijos nesutarimai dėl mokyklinių vadovėlių, kai
Pekinas apkaltino Tokiją palaiminus tekstus, nutylinčius apie karo metų
žiaurumus, baigėsi tuo, kad abiejų šalių vartotojai ėmė vieni kitus
puldinėti internete.
Artimuosiuose Rytuose lygia greta su įvykiais politinėje arenoje
vyksta „kibernetinis džihadas“ tarp Izraelio ir palestiniečių internautų,
kuriame palestiniečių taikiniais tampa Izraelio vyriausybinės svetainės.
Tačiau pasak daktarės Mauros Conway, terorizmo ir
interneto srityje besispecializuojančios Dublino Universiteto dėstytojos,
galimybė sulaukti kibernetinių išpuolių didžiausią susirūpinimą kelia
tokioms galingoms valstybėms kaip Jungtinės Valstijos, kurios yra „ypač
priklausomos“ nuo informacinių technologijų infrastruktūrų, tampančių
„svarbiais galimais taikiniais“.
M.Conway teigia mananti, kad vertinant apskritai, vyriausybės „gana
lėtai susivokia“ nuo galimų kibernetinių išpuolių gintis įstatymais -
įstatymų leidėjai subruzdo palyginti neseniai.
Anot M.Conway, nors taip valstybės gali kenkti viena kitai, nepanašu,
kad artimiausioje ateityje kibernetinių išpuolių griebtųsi teroristų
grupuotės, pavyzdžiui, „Al-Qaeda“, nes tada joms būtų sudėtingiau prisiimti
atsakomybę už savo veiksmus.
„Rugsėjo 11-osios atveju tikrąjį poveikį sudarė regimi vaizdai, o
interneto išpuoliai regimo vaizdo neturi“, - pridūrė ji.