„IVPK pažymi, kad didėjant interneto skvarbai Lietuvoje, svarbu žinoti, kokia programinė įranga naudojama valstybės įstaigose“, – teigiama IVPK pranešime spaudai. Anot pranešimo, siekiant užtikrinti legalios programinės įrangos naudojimą valstybės įstaigose – svarbu sudaryti tinkamą metodiką.
IVPK teigimu, metodikos ir rekomendacijų parengimas numatytas komiteto rengiamoje Programinės įrangos ir atvirųjų standartų naudojimo valstybės įstaigose programoje. Verslo programinės įrangos aljansas viešai skundėsi, kad nė viena valstybinė institucija Lietuvoje nenori prisiimti atsakomybės įvertinti, kiek ir kokios programinės įrangos naudoja valdžios įstaigos, ir apie tai informuoti visuomenę.
Aljansas spėja, kad valstybė yra vienas iš didžiausių programinės įrangos vartotojų šalyje, tačiau tikslius jos naudojimo mastus įvertinti vengiama dėl galimos nepakeliamos biudžeto naštos. Programinės įrangos gamintojų atstovai teigia su šiuo prašymu jau kreipęsi į Vyriausybę, Statistikos departamentą, tačiau gauti atsakymai jų netenkina. Teigiama, kad ir IVPK davė neigiamą atsakymą.
Tyrimų bendrovės IDC atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje nelegalios kompiuterinės programos 2006 metais sudarė 57 proc. visų programų – daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Lietuvoje pernai, palyginti su 2005 metais, piratavimo lygis nepasikeitė. Tuo tarpu Latvijoje 2006–aisiais jis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o Estijoje – 2 punktais.
Apskaičiuota, kad nuostoliai dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo pernai Lietuvoje siekė 25 mln. JAV dolerių (63,8 mln. litų) pajamų, Latvijoje – 20 mln. JAV dolerių, Estijoje - 18 mln. JAV dolerių.