„CAPTCHA“ vardu žinomi galvosūkiai dažnai pasitelkiami siekiant atskirti žmogų nuo kompiuterio, nes kompiuteriams kol kas sunkiau atpažinti iškraipytus skaičius ir raides, rodomas „CAPTCHA“ paveikslėliuose. Mokslininkų nuomone, kiekvieną dieną žmonės išsprendžia apie 60 mln. šių beprasmių simbolių kratinių, skirdami kiekvienam jų apie 10 sekundžių.
Dėl šios priežasties universiteto darbuotojai nusprendė, kad pakaks veltui švaistyti laiką. Užuot sprendę beprasmius galvosūkius, patvirtindami savo žmogiškumą, internautai galės atpažinti pateiktas knygų ištraukas ir, įrašydami teisingą tekstą, prisidėti prie knygų vertimo skaitmeniniu formatu projektų. Pasak universiteto profesoriaus Luiso von Ahno, žmonija kasdien šiems galvosūkiams veltui iššvaisto apie 150 tūkst. valandų. Prieš maždaug septynerius metus padėjęs sukurti „CAPTCHA“, L. von Ahnas teigia susimąstęs, ar yra koks nors būdas panaudoti šį veltui švaistomą laiką žmonijos labui.
Šiuo metu yra daug didelių projektų, užsiimančių knygų vertimu skaitmeniniu formatu. Dažniausiai knygos yra tiesiog nuskenuojamos ir pateikiamos internete, tačiau kartais dar pasitelkiamos optinio teksto atpažinimo (OCR) sistemos. Atpažinus knygos tekstą, jį galima indeksuoti ir pateikti paieškos sistemoms. Tačiau, anot L. von Ahno, OCR sistemos ne visada veikia gerai, ypač kai skenuojamos senos, išblukusios ar pažeistos knygos. Vienintelis būdas tokias knygas paversti skaitmeniniu formatu – rankiniu būdu įrašyti knygų tekstą.
L. von Ahnas bendradarbiauja su „Internet Archive“ organizacija, kuri užsiima keletu knygų skenavimo projektų ir bando pritaikyti jo sukurtą CAPTCHA sistemą. Kiekvieną mėnesį „Internet Archive“ nuskenuoja apie 12 tūkst. knygų ir atsiunčia L. von Ahnui šimtus tūkstančių rinkmenų, kurių nepavyko atpažinti kompiuteriui. Šiuos paveikslėlius L. von Ahnas išskaido į atskirus žodžius, kurie gali būti panaudoti viso interneto svetainių CAPTCHA sistemose. Jei daugelis vartotojų atpažins pateiktą pavyzdį taip pat, jis bus pripažįstamas teisingu.
Anot „Internet Archive“ įkūrėjo Brewsterio Kahlejaus, tinkamai atpažinus šias knygas, vėliau jas bus galima lengviau panaudoti kitose sistemose. Pavyzdžiui, perkelti į delninius kompiuterius ar įkelti į garso sistemas, skirtas neregiams. Šį projektą remia „Intel Corp.“, pateikusi kompiuterių įrangą, ir „MacArthur Foundation“ fondas, remiantis finansiškai.
Kol kas „reCAPTCHA“ vardu pavadintas projektas dar nėra naudojamas praktiškai, tačiau L. von Ahnas tikisi, kad jį greitai bus galima pasitelkti visose svetainėse. „reCAPTCHA“ projektas - tai tik vienas iš daugelio, kurio tikslas pasitelkti vartotojus visuomenės labui. Pavyzdžiui, „Cloudmark Inc.“ pasitelkia kompiuterių vartotojus, atpažįstančius reklamines šiukšles ir gerus laiškus.
Tiesa, pastebima, kad kartais šiuolaikinės paveikslėlių analizės programos CAPTCHA tipo galvosūkius sprendžia tiksliau nei žmonės. Dėl šios priežasties „Microsoft“ tyrimų centre kuriama nauja ne kompiuterinio vartotojo atpažinimo sistema, besiremianti žmogiškosiomis asociacijomis. „Asirra“ vardu pavadinta sistema pasiūlo atpažinti ir pažymėti tam tikro gyvūno atvaizdus, o to tikrai dar nesugeba kompiuteriai.