Kai kurių socialinių ekspertų nuomone, jaunų neturtingų japonų, naktis leidžiančių tokio pobūdžio įstaigose, skaičius grėsmingai auga. Pasak 30 metų Ryo, nesutikusio pasakyti savo vardo, kavinėse jis praleidžia penkias naktis per savaitę ir tik savaitgaliais užsuka į normalius draugo namus.
Augantis interneto pabėgėlių, nakvojančių šiose visą parą veikiančiose įstaigose, skaičius kelia susirūpinimą Japonijos sveikatos ministerijai. Anot ministerijos atstovų, planuojama atlikti apie 1300 šalyje veikiančių interneto kavinių veiklos tyrimą.
Tokijo vakaruose esančioje interneto kavinėje praėjusiais metais 13 asmenų užsikrėtė tuberkulioze, kurią, anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Tomohiro Uchino, išplatino kavinėje besilankantys benamiai. Šis socialinis fenomenas kelia daug sveikatos, darbo ir socialinės apsaugos klausimų.
Viena iš interneto pabėgėlių augimo priežasčių – vis didėjant laikinus darbus keičiančio Japonijos jaunimo skaičius. Manoma, kad dėl praėjusį dešimtmetį Japonijos ekonomiką ištikusios krizės šalyje yra iki 2 mln. tokių jaunuolių. Taip pat pastebima ir socialinių vertybių kaita, nes šiuolaikinis jaunimas nebenori laikytis tėvų ir senelių Japonijos korporatyvinės etikos normų.
Anot Ryo, iš dalies benamiu jis tapo dėl pomėgio regio muzikai. Prieš dešimtį metų jis dažnai vykdavo į Los Andžele vykstančius regio muzikos festivalius, tačiau tai išsekino jo santaupas. Dėl šios priežasties miestuose, kur reto būsto nuoma kainuoja mažiau nei 100 000 jenų (apie 2150 litų), interneto kavinės tapo vieninteliu Ryo prieglobsčiu.
Už širmomis atitverto kambario lopinėlį („cubicle“) „Ichigo“ interneto kavinėje Ryo moka po 100 jenų (apie 2,15 lito) už valandą. Šioje „patalpoje“ be lubų yra supamoji kėdė, televizorius ir kompiuteris. Daugelis interneto kavinių net pateikia nemokamus gaiviuosius gėrimus savo klientams, o kai kuriose net įrengti dušai. Tačiau oras tokiose įstaigose yra pritvinkęs tabako dūmų ir girdėti nuolatinis ventiliatorių, kompiuterių bei televizorių keliamas triukšmas.
Šie interneto pabėgėliai primena praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio padienius darbininkus, padėjusius sparčiam šalies ekonominiam augimui. Tiesa, šiuolaikiniai padieniai darbininkai dažniau naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis. Anot benamių centrą prižiūrinčios pareigūnės, padienius darbus darbdaviai jiems siūlo skambindami mobiliuoju telefonu, todėl jiems nebūtina nuolatinė gyvenamoji vieta. Savaime suprantama, tokiems darbininkams mokama tik minimali alga ir nesuteikiamos jokios socialinės garantijos.