Rengdama „Santa Rosa“ platformą, „Intel“ į ją įtraukė daug funkcijų, skirtų nešiojamųjų kompiuterių spartai didinti. Kompanija padidino magistralės darbinį dažnį iki 800 MHz, numatė suderinamumą su naujos kartos „Merom“ procesoriais, įdiegė naujos kartos grafikos bei tinklo posistemius. Kompanija taip pat paskelbė pasitelkianti „Turbo Memory“ technologiją, kuri turi paspartinti kompiuterių darbą ir pailginti darbo nuo baterijų laiką.
Savo pranešimuose „Intel“ teigė, kad NAND elektroninės atmintinės pagrindu sukurti pastoviosios atmintinės 512 ir 1024 MB moduliai gali iki dviejų kartų paspartinti programų įkrovą „Windows Vista“ sistemoje. Pati operacinė sistema taip pat turėtų būti įkraunama 20 proc. greičiau. Pasitelkus tarpinės „Turbo Memory“ atmintinės buferį tarp RAM ir diskinio kaupiklio, dažnai naudojamus duomenis galima saugoti spartesnėje elektroninėje atmintinėje ir pasiekti juos greičiau nei iš diskinio kaupiklio. Kadangi elektroninė atmintinė naudoja mažiau elektros energijos, tai pasitelkus „Turbo Memory“, nešiojamasis kompiuteris turėtų ilgiau dirbti neprijungtas prie elektros tinklo.
Duodamas interviu „CNet“ naujienų portalui „Hewlett-Packard“ kompanijos atstovais teigė, kad atlikus bandymus, buvo nuspręsta HP nešiojamuosiuose kompiuteriuose nenaudoti „Turbo Memory“ technologijos, anksčiau vadintos „Robson“ vardu. Anot kompanijos atstovo, pridėjus 1 GB operatyviosios atmintinės kompiuterio darbas paspartėja daug daugiau, nei tai būtų įmanoma pasitelkus „Vista ReadyBoost“ ar „Robson“ technologijas. Turint pakankamai atmintinės šios technologijos duoda mažai naudos.
Be to, HP pažymėjo, kad kompiuteryje įdiegus „Turbo Memory“ modulį, vartotojas nebegalės pasitelkti su „ReadyBoost“ funkcija suderinamos „Secure Digital“ atmintinės kortelės ar USB laikmenos. Dėl šios priežasties HP nusprendė, kad neverta iš vartotojų atimti galimybės rinktis ir visus priversti naudoti 512 MB ar 1 GB tarpinę atmintinę. Anot HP, už 1 GB atmintinės modulį „Intel“ prašo 50 JAV dolerių (apie 130 litų), tuo tarpu 2GB talpos „Secure Digital“ kortelę galima įsigyti už maždaug 20 JAV dolerių (apie 52 litai) ir „Windows Vista“ sistemoje panašų spartos prieaugį.
Dar praėjusiais metais pristatyta technologija gali būti įdiegta ir į pačius diskinius kaupiklius. Tačiau specialistai prognozuoja, kad sparčiai pingant elektroninei atmintinei, po keleto metų ji taps rimta konkurente įprastiniams diskiniams kaupikliams. Tuomet tokios technologijos, kaip „Ready Boost“ ar „Turbo Memory“ praras prasmę. Tiesa, kol kas elektroniniai diskiniai kaupikliai vis dar yra per brangūs masinei rinkai. 32 GB talpos elektroninį kaupiklį turintis „Fujitsu Lifebook“ kompiuteris yra brangesnis net 1399 JAV doleriais.
O žvilgterėjus dar į tolimesnę ateitį, galima spėti, kad elektroninę atmintinę pakeis magnetinės atmintinės lustai. Praėjusių metų liepos mėnesį „Freescale Inc.“ kompanija paskelbė sukūrusi pirmąjį komercinį magnetinės atmintinės lustą.