„Pagrindinė šio atotrūkio priežastis – viešojo sektoriaus įstaigos regionuose nesiekia efektyvumo. Užsienio šalių valstybės įstaigose apie 60 proc. IT plėtros ir priežiūros darbų atlieka išorės tiekėjai“, – sakė „Alna Intelligence“ direktorius Kazimieras Tonkūnas. Vykdydama tyrimą „Alna Intelligence“ apklausė 900 šalies įstaigų direktorius, finansų, IT, personalo vadovus.
Pasak jo, esant menkam IT galimybių panaudojimui regionuose, nėra ir didelės IT paslaugų pasiūlos. Dėl susidariusio uždaro rato, didėja ir veiklos efektyvumo atotrūkis tarp nacionalinių ir regioninių organizacijų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, kitaip nei nei nacionalinės organizacijos, regioninio viešojo sektoriaus įstaigos dar nesusiduria su IT specialistų trūkumo problema. Tik 10 proc. regioninių įstaigų neranda reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, 60 proc. organizacijų tokių problemų nepatiria, o 20 proc. įstaigų neturi poreikio samdyti IT specialistų.
Anot K. Tonkūno, šie skaičiai rodo, kad regioninėse viešojo sektoriaus įstaigose IT ūkiams nėra keliama ambicingesnių tikslų, todėl nėra ir poreikio ieškoti aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Jo teigimu, verslo sektoriuje toks lūžis jau įvyko ir kompanijos rūpinasi ne tik, kaip sumažinti IT išlaidas, bet ir veiklos efektyvumo didinimu. Pasak K. Tonkūno, verslo atstovai stengiasi, kad IT padėtų pelningiau dirbti, o projektai būtų įgyvendinami greičiau, tačiau regionuose IT vis dar dažnai yra prilyginama darbuotojų aprūpinimui spausdinimo mašinėlėmis.
Vadovų apklausa parodė, kad tik 9,5 proc. jų ieško galimybių pagerinti IT ūkio darbą ir sutrumpinti sprendimų realizavimo terminus. Net 55 proc. regionų viešojo sektoriaus organizacijų vadovų nurodo, kad yra patenkinti turimu IT ūkiu ir neieško galimybių gerinti jo veiklą. Tačiau pasak K. Tonkūno, nacionalinėse institucijose situacija kitokia, nes jos yra spaudžiamos greičiau diegti elektronines paslaugas gyventojams ir susiduria su didesniais modernaus veiklos administravimo iššūkiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema, kuria dabar naudojasi jau 650 tūkst. šalies gyventojų, gali būti sėkmingo tokių paslaugų diegimo pavyzdžiu.
„Regionuose įstaigos neturi jokių paskatų didinti savo veiklos efektyvumą, o pagrindinė prielaida keistis situacijai – aiški Vyriausybės politinė valia, didinti veiklos efektyvumą. Reikėtų pradėti nuo paprastų iniciatyvų, pavyzdžiui, į elektroninę erdvę perkelti susirašinėjimą tarp įstaigų“, – teigia „Alna Intelligence“ vadovas. Pasak jo, tokia iniciatyva buvo aptarinėjama ir ES mastu.
Gegužės pradžioje Žemės ūkio ministerija pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad lėtas interneto ryšys seniūnijose ir nepakankama specialistų kompetencija trukdo Lietuvos žemdirbiams naudotis elektroninėmis paslaugomis.
„Alna Intelligence“ IT konsultacijas ir paslaugas teikia savo klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Bendrovėje dirba daugiau nei 120 darbuotojų. 2006 m. bendrovė iš tiesioginės veiklos Lietuvoje ir Latvijoje gavo 63,5 mln. litų pajamų, 35 proc. daugiau nei 2005 metais.