Tiesa, „Microsoft“ ir „Linspire“ santykiai ne visuomet buvo tokie draugiški. 2001 metais „Microsoft“ į teismą padavė San Diego kompaniją „Lindows“, kaltindama ją „Windows“ prekių ženklo pažeidimu. Galiausiai kompanijos susitarė ir už 20 mln. JAV dolerių „Lindows“ sutiko pakeisti pavadinimą į „Linspire“. Anot „Linspire“ vadovo Kevino Carmony, po šios bylos kompanijų santykiai tapo draugiški.
K. Carmony teigimu, iš pradžių „Linux“ sistemas jis rinkosi vien todėl, kad tai nėra „Microsoft“. Tačiau šiuo metu jo strategija pasikeitė, todėl prieš pusantrų metų ji susisiekė su „Microsoft“ kompanija, norėdamas rasti galimo bendradarbiavimo galimybes.
Pagal sudarytą sutartį, „Linspire“ gaus teisę naudotis „Microsoft“ programiniu kodu, susijusiu su balso perdavimo internetu protokolais, „Windows Media“ įrašais ir „True Type“ šriftais. Įtraukus šį programinį kodą į „Linspire“ siūlomas „Linux“ sistemas, pastarųjų vartotojai galės bendrauti balsu su „Windows Live Messenger“ programų vartotojais, atkurti „Windows Media“ garso ir vaizdo įrašus. Be to, „Linspire Linux“ vartotojai galės kurti dokumentus su „Windows“ sistemoms įprastais šriftais.
„Linspire“ taip pat sutiko „Microsoft“ interneto paieškos sistemą padaryti įprasta OS paieškos sistema. Kaip ir „Xandros Inc.“, neseniai taip pat sudariusi sutartį su „Microsoft“, „Linspire“ planuoja padėti kurti „Microsoft OpenXML“ ir „Open Document Format“ dokumentų formatų keitimo sistemą.
Naujai sudaryta sutartis apsaugos „Linspire“ gaminių vartotojus nuo galimų „Microsoft“ patentinių ieškinių. Didžiausia programinės įrangos kūrėja yra pareiškusi, kad „Linux“ ir kitos atvirojo kodo programos pažeidžia 235 „Microsoft“ programinės įrangos patentus, tačiau konkrečių patentų nenurodė. „Microsoft“ panašią apsaugą suteikė ir „Xandros“ bei „Novell“ gaminių vartotojams. Tokie sandoriai turėtų sumažinti tam tikrą nerimą, kilusį tarp „Linux“ bei „Windows“ sistemas vartojančių verslo ir valstybinių vartotojų, kurių kasdien yra vis daugiau.
Redmonde įsikūrusi kompanija neseniai sudarė keletą patentinių sutarčių su vartotojų elektronikos įrangos gamintojais, tokiais kaip „Samsung Electronics Co.“ ir „LG Electronics
Worldwide“. Šių gamintojų įrenginiuose taip pat dažnai yra pasitelkiamos atvirojo kodo technologijos.
Atvirojo kodo programinės įrangos visuomenei atstovauja tiek pavieniai asmenys, tiek ir didelės kompanijos, tokios kaip „Red Hat Inc.“, „Novell“. Kitaip nei komercinių programų kūrėjos, šios kompanijos paprastai siūlo savo programas nemokamai, o pajamas gauna už programinės įrangos priežiūros paslaugas. Nemokamai platinamas programas kiekvienas gali keisti ir prisitaikyti savo poreikiams, o tai paprastai draudžia uždarojo kodo programos.
Kai kurių rinkos ekspertų bei atvirojo kodo atstovų teigimu, grasinimai patentais yra blefas, kuriuo siekiama įbauginti potencialius „Linux“ vartotojus. Anot jų, „Microsoft“ nesiryš veltis į patentinius teismus, nes tuomet ji gali sulaukti analogiškų ieškinių iš „Linux“ kompanijų bei jų šalininkų pusės. Žinant tai, kad vienas didžiausių „Linux“ šalininkų yra IBM korporacija, turinti milžinišką technologinių patentų rinkinį, patentinis ieškinys „Linux“ sistemoms gali baigtis „Microsoft“ nenaudai. Analogiškas SCO kompanijos ieškinys „Linux“ sistemai patyrė visišką krachą, tiesa, anot vieno liudininko, „Microsoft“ kompanija yra prisidėjusi prie šio ieškinio.
Kai kurių atvirojo kodo atstovų teigimu, tokios sutartys su „Microsoft“ pažeidžia atvirojo kodo principus. Pasak jų, minėtoms kompanijoms licencijuotas programinis kodas turi tapti prieinamas visiems atvirojo kodo partneriams. Antroji GPL licencijos versija, pagal kurią yra sukurtas „Linux“ branduolys bei didelė dalis kito programinio kodo, nedraudžia naudoti atvirojo ir uždarojo kodo vienoje sistemoje. Šiai nelygybei išspręsti Laisvos programinės įrangos fondas apsiėmė atnaujinti GPL licenciją ir trečiojoje licencijos versijoje numatė papildomus punktus, draudžiančius išskirtines programinio kodo licencijavimo sutartis.