Anot NATO atstovo spaudai Jameso Appathurai'jaus, visi posėdžio dalyviai pritarė tam, kad reikia kuo skubiau išplėsti galimybes apsaugoti kritines organizacijos informacines sistemas. Pasak jo, išpuoliai Estijoje buvo pastovūs, gerai koordinuojami ir nukreipti į konkrečius taikinius, dėl to jų pasekmės ekonomikai ir nacionaliniams saugumui buvo akivaizdžios.
Gegužės mėnesį per Estijos privačius ir valstybinius kompiuterių tinklus nuvilnijo kompiuterinių išpuolių bangos. Savo piką išpuoliai pasiekė gegužės mėnesį, po to, kai Estijos vyriausybė nusprendė iškeldinti iš Talino miesto centro antrojo pasaulinio karo paminklą. Tai sukėlė audringą Rusijos nacionalistų reakciją, o šalyje netgi buvo kilusios riaušės.
Manoma, kad prie šių kompiuterinių išpuolių, kurių ištakos veda į Rusiją, yra prisidėjęs ir Kremlius, nors Rusijos vyriausybė tai neigia. Anot išpuolius nagrinėjusių tinklų specialistų, pasirinktoms svetainėms įsilaužėliai siuntė daugybę užklausų, kurių jos paprasčiausiai nesugebėdavo apdoroti. Kai kurių svetainių serveriai sulaukdavo net iki 1000 užklausų per sekundę, t.y. tokį kiekį, kokį normaliomis sąlygomis jos apdorodavo per dieną ar pusantros.
Estijos teigimu, dėl šių išpuolių, sutrikdžiusius tūkstančių svetainių darbą, destruktyvumo, juos galima prilyginti teroristinei atakai. Estija paragino NATO pripažinti tokius incidentus kaip naujai kylančią grėsmę šalių infrastruktūroms, vis labiau priklausomoms nuo kompiuterinių technologijų. Anot pasitarime dalyvavusio Estijos gynybos ministro Jaako Aaviksoo, jis sulaukė daugiau pritarimo, nei tikėjosi.
NATO atstovai teikia, kad 26 šalių aljansas, į Estiją išsiuntęs savo kompiuterinio saugumo ekspertą, nagrinės, kaip būtų galima geriau spręsti savo ir aljanso šalių kompiuterinėms sistemoms kylančią kompiuterinių išpuolių grėsmę.