Projektas dar tik planuojamas, nes nutolusioje vietovėje vis dar nėra interneto prieigos. Tačiau jau dabar genties vadas ir „Google Inc.“ tikisi, kad šis neįprastas aljansas leis sumažinti neteisėtą atogrąžų miškų naikinimą tose vietose, kur neužmato vyriausybės akis.
Nemokamai platinama „Google Earth“ programa, leidžianti pamatyti didelės raiškos palydovines mūsų planetos paviršiaus nuotraukas, vis dažniau pasitelkiama humanitariniais tikslais. Neseniai „Google“ ir JAV holokausto memorialinis muziejus atkreipė visuomenės dėmesį į žiaurumus, vykusius viename Sudano regione. O praėjusiais metais „Google Earth“ suvienijo savo jėgas su Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa, kuria siekiama atkreipti dėmesį į gamtos naikinimą tam tikruose regionuose. Analogiškų pastangų ėmėsi ir Jane Goodal institutas, norėjęs pagarsinti savo šimpanzių tyrimą ir atkreipti dėmesį į Afrikos miškų naikinimą.
Anot „Google“ atstovės spaudai Megan Quinn, kompanija jaučia pareigą padėti tokio pobūdžio grupėms, ypač tuomet, kai yra akivaizdu, kad „Google“ sukurtos priemonės gali padaryti teigiamą efektą. Genties vadas Almiras Narayamoga Surui tikisi, kad 1200 jo gentainių, pasitelkę interneto ryšį turinčius kompiuterius, galės lengvai prižiūrėti 250 tūkst. hektarų plotą, priklausantį Surui genčiai. Turėdami didelės raiškos vaizdus, jie galės valdžiai pateikti įrodymus, kad jų miškai naikinami ir pareikalauti iš valdžios atsakomųjų veiksmų. Savo elektroniniame laiške, rašytame iš Šveicarijos, A. M. Surui teigia, kad vien jau stebėjimo faktas gali išgąsdinti daugelį potencialių miškakirčių ar aukso ieškotojų. Šiuo metu A. M. Surui, kuris, kaip ir daugelis kitų Brazilijos indėnų, save vadina genties vardu, Šveicarijoje susitinka su aplinkosaugos ir Jungtinių Tautų organizacijos atstovais.
Mintis, kad „Google Earth“ gali būti panaudota miškų apsaugai A. M. Surui šovė į galvą po to, kai šios programos pateikiamuose savo miškų vaizduose jis aiškiai pamatė plonas šviesias linijas. Tokios linijos aiškiai rodo, kur kertami miškai. Padedamas JAV ne pelno Amazonės miškų išsaugojimo organizacijos, A. M. Surui susitiko su „Google Earth“ atstovais ir nupasakojo, kaip „Google“ technologijos gali padėti sustabdyti miškų naikinimą.
Anot M. Quinn, pažvelgus į Surui žemes, aiškiai galima matyti jų žalią miško salą, apsuptą išskirtų bevaisių žemių. „Google“ kompanija šiuo metu bandys įsigyti geresnės kokybės palydovines nuotraukas, kuriose būtų aiškiau matomos Surui genties žemės. „Google“ taip pat planuoja pateikti papildomą informaciją apie šią indėnų gentį ir jos siekius išsaugoti savo žemes bei kultūrą. M. Quinn atsisakė komentuoti finansinę šio sandėrio pusę ir nepapasakojo, kaip dažnai bus atnaujinamos Surui žemių nuotraukos.
Šiuo metu A. M. Surui bando gauti lėšų, kurias galėtų panaudoti kompiuteriams ir kitai įrangai įsigyti, bei tikisi įtikinti Brazilijos vyriausybę, kad jo gentis būtų įtraukta į naują valstybinę programą, kuri numato vietinius gyventojus aprūpinti palydoviniu interneto ryšiu.
Surui gentis jau parodė, kad puikiai moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Pasitelkusi Amazonės miškų išsaugojimo organizacijos pateiktus nešiojamuosius kompiuterius ir GPS įrangą, ji sudarė išsamius savo rezervato žemėlapius. Anot organizacijos prezidento Marko Plorkino, jiems tereikėjo duoti GPS įrangą ir parodyti, kaip ja naudotis. Visą kitą jie padarė patys.
Apie 400 tūkst. Brazilijos indėnų gyvena rezervatuose, kurių dauguma yra Amazonės atogrąžų miškuose. Šie rezervatai yra vieni labiausiai išsaugotų regionų iš 4,1 mln. kvadratinių kilometrų užimančių Amazonės miškų. Dėl fermerių ir miškakirčių veiklos Amazonės miškų plotas pastaraisiais metais sumažėjo maždaug 20 proc.