Tyrimą atlikusi „TÜV Rheinland“ organizacija išnagrinėjo „Epson“, „Lexmark“, „Canon“, HP, „Kodak“ ir „Brother“ spausdintuvų darbo efektyvumą. Organizacijos teigimu, ekonomiškiausi yra „Epson“ spausdintuvai, kurie vidutiniškai sunaudoja apie 80 proc. rašalinių rašalo. O pačiais neefektyviausiais buvo pripažinti „Kodak“ spausdintuvai, vidutiniškai sunaudodavę vos 36 proc. rašalinių rašalo. Bandymų metu „TÜV Rheinland“ pasverdavo rašalinę prieš spausdinimą ir po to, kai spausdintuvas pranešdavo, kad rašalas jau pasibaigė.
Tiesa, tuo, kad „Epson“ spausdintuvai pateko į ekonomiškiausių ir mažiausiai kenkiančių gamtai gretas, stebėtis nereikėtų, nes ši kompanija rėmė „TÜV Rheinland“ atliktą tyrimą. „Epson“ kompanija yra labai kritiškai įvertinusi „Kodak“ siekį įsibrauti į spausdintuvų rinką. Anot „Epson“, „Kodak“ spausdintuvai pasens greičiau nei spės kompanijai atsipirkti, pardavus reikiamą rašalo kiekį.
Taip nutinka dėl keleto priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad spausdintuvai dažnai melagingai praneša apie pasibaigusį rašalą. Kartais likusio rašalo dar pakaktų išspausdinti keliems šimtams puslapių. Kita problema yra susijusi su pirmąja. Daugelis gamintojų parduoda kombinuotas keleto spalvų rašalines, kurios „pasibaigia“ išsekus vienai iš spalvų. Pavyzdžiui, spausdinant daug nuotraukų, kuriose dominuoja dangus, žydros spalvos rašalinės išseks greičiau nei kitos. Čia galima įžvelgti priežastį, kodėl „Epson“ rėmė šį tyrimą – kompanija siūlo spausdintuvus su keletu vienos spalvos rašalinių. Tai leidžia ekonomiškiau naudoti rašalą, nes pakanka pakeisti tik pasibaigusios spalvos rašalą.
Tačiau, nepaisant palankių sąlygų „Epson“ kompanijai, rezultatai nėra labai džiuginantys net ir jai. Vis dėlto 80 proc. rašalinių panaudojimas reiškia, kad iš nupirktų penkių rašalinių viena bus išmetama lauk. Žinant aukštas originalių rašalinių kainas, tai nėra labai džiuginantis atradimas.
Tiesa, tyrimą lengva sukritikuoti, nes jame nebuvo nagrinėjama, kiek rašalo prarandama nenaudojant spausdintuvo ar valant užsikimšusius purkštukus. Taip pat nebuvo atsižvelgta į spausdinimo savikainą vienam lapui, kuri dažnai yra svarbesnė, nei rašalo panaudojimo efektyvumas. Tačiau gindami savo studiją „Epson“ ir „TÜV Rheinland“ teigia, kad jie dėmesį sutelkė į ekologinį rašalinių spausdintuvų poveikį. Juk kitaip nei lazerinių spausdintuvų kasečių, rašalinio spausdintuvo rašalinių neišimsi ir nepakratysi.
Šis tyrimas rodo, kad spausdintuvų gamintojai padarys viską, kad tik vartotojai pirktų jų siūlomą rašalą. 2003 metais „Lexmark“ kompanija buvo padavusi į teismą pigių suderinamų rašalinių gamintoją, apkaltinusi ją intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. „Lexmark“ teigimu, ji neteisėtai iššifravo, kaip veikia rašalinės darbą valdanti mikroschema, pagal kurią „Lexmark“ spausdintuvas atpažįsta „savas“ rašalines. Vėliau „Lexmark“ bandė pasinaudoti DMCA aktu, teigdama, kad suderinamų rašalinių gaminimas yra jos patentuotų technologijų pažeidimas.
„Lexmark“ pavyzdžiu pasekė ir HP, nusprendusi į teismą paduoti kompanijas, siūlančias rašalinių papildymo paslaugas. Ji taip pat darė spaudimą prekybų tinklams, kad šie nepardavinėtų pigių trečiųjų šalių gamintojų rašalinių. O siekdami padidinti rašalinių pardavimus, gamintojai yra net įdiegę elektroninę galiojimo sistemą, neleidžiančią panaudoti rašalinės po tam tikro laiko. „Epson“ kompanijos išpuolius prieš „Kodak“ lengvai galima paaiškinti „Kodak“ kompanijos užmojais platinti pigesnes rašalines. Vasario mėnesį pristatydama naujų spausdintuvų seriją, „Kodak“ kompanija pareiškė, kad didelės rašalų kainos kliudo žmonėms spausdinti tai, ką jie nori ir kada nori.