JAV patentų biuras „Microsoft“ kompanijai išdavė patentą, aprašantį būdą, kaip reikėtų greitai įterpti skaitmeninius vandens ženklus į programinę įrangą. Šios žymos būtų sudaromos iš surinktos asmeninės informacijos, tokios kaip pirkėjo vardas, adresas, telefonas, kreditinės kortelės numeris ir pan. Surinkti duomenys į internetu perkamos ir atsisiunčiamos programinės įrangos dvejetainį kodą įtraukiami paties pirkimo metu.
Skaitmeniniai duomenys susiejami su seka procesoriaus instrukcijų porų, kurios gali būti sukeistos, nesutrikdant programos veikimo. Siunčiantis įsigytą programinę įrangą, poros tokių pakeičiamų instrukcijų sukeičiamos taip, kad sudarytų registracijos duomenis atitinkančią seką. Patente teigiama, kad kiekviena atsisiųsta programinė įranga gali būti pažymėta unikalia, tik tam vartotojui priklausančia žyma, kuri sukuriama iš duomenų, įvestų prieš programinės įrangos siuntimą.
Šiame išradime teigiama, kad programinės įrangos piratai galės aptikti skirtumus tarp dviejų vienodų programų, tačiau jiems nepavyks rasti visų instrukcijų porų, kurios galėjo būti sukeistos. Tam išsiaiškinti piratams reikėtų lyginti daugybę skirtingų tos pačios programos kopijų. Patente taip pat nurodoma, kad šios žymos taip pat gali būti užkoduotos, prieš įrašant žymą pakeičiamų instrukcijų seka. Tačiau žymas surašiusios kompanijos greitai galės išsiaiškinti programinės įrangos šaltinį, ištraukusios skaitmeninę žymą iš programinės įrangos.
Kita vertus, patente neminima, kaip sistema reaguos, jei piratai modifikuos programą, pakeisdami dalį pakeičiamų instrukcijų ir sugadindami žymą. Net jei žymoje yra numatyta klaidų korekcijos galimybė, vargu ar ji padės, jei piratai sukaitalios didžiąją dalį pakeičiamų instrukcijų. Tokias instrukcijas aptikti nėra sunku, pakanka tik kiek geriau išmanyti asmeninių kompiuterių procesoriaus instrukcijų rinkinį. O tai turi mokėti kiekvienas save gerbiantis įsilaužėlis, nes be šių žinių vargu ar galima sukurti programinės įrangos laužtuvą („crack“) ar serijinių numerių generatorių.
Taip pat galima suabejoti tokio išradimo naujumu - juk skaitmeniniai vandens ženklai tikrai nėra naujovė. Steganografijos sistemos, leidžiančios į garso, vaizdo įrašus ar statinius vaizdus įkelti paslėptą informaciją, platinamos jau keletą metų. Ne taip seniai „Thomson“ pasiūlė panašiu būdu automatiškai žymėti įsigyjamus vaizdo įrašus. O „Apple“ pradėjus platinti neapsaugotus nuo kopijavimo garso įrašus, kai kurie vartotojai pastebėjo, kad „iTunes“ pateikiamuose įrašuose išsaugomas juos pirkusio vartotojo identifikatorius.