Informacijos rinkimo fakto „Microsoft“ nesistengia nuslėpti, o ir vartojai nelabai turi galimybę rinktis. „Windows Vista“ privatumo ir vartotojo licencijos dokumentuose nurodoma, kad operacinė sistema rinks duomenis apie vartotoją ir perduos juos programinės įrangos savininkui. Vartotojai apie šiuos operacinės sistemos veiksmus gali būti informuojami arba informacija bus perduodama vartotojui nežinant. Vienintelis būdas išvengti tokio šnipinėjimo – nesinaudoti tam tikromis operacinės sistemos paslaugomis arba jas uždrausti įkrauti.
Tiesą sakant, „Softpedia“ straipsnyje aptariama „Windows Vista“ nėra pirmoji „Microsoft“ operacinė sistema, sekanti savo vartotojus. Tokių kaltinimų buvo sulaukusi ir „Windows XP“ bei „Windows 98“. „Windows 98“ operacinė sistema sukurdavo unikalų identifikacinį numerį, kurį buvo galima susieti su konkrečiu kompiuteriu ir net jo kuriamais dokumentais. Išaiškėjus faktui apie tokios informacijos rinkimą, „Microsoft“ sutiko pakeisti operacinės sistemos kodą ir nustoti rinkti asmeninę informaciją. Anot tuometinio „Windows“ gaminių grupės vadybininko Roberto Bennetto, kompanija visuomet atsižvelgia į susirūpinimą dėl savo vartotojų privatumo. Jo teigimu, tokią informaciją programinė įranga turėtų rinkti tik vartotojui sutikus ir pažymėjus atitinkamą nuostatą. Tiesa, 1999 metais dėl NSA kriptografijos rakto kilęs triukšmas, atrodo buvo didelis muilo burbulas. Tačiau oficialūs „Microsoft“ atsakymai, kad kompanija nebuvo suteikusi teisių NSA agentūrai brautis į svetimus kompiuterius, skeptikų neįtikino. Galų gale NSA agentūra buvo sudariusi slaptas sutartis su JAV telekomunikacijų kompanijomis ir šnipinėjo JAV internautus.
Praėjus keletui metų, sekimas internete tapo visiems įprastas, todėl niekas neatkreipė dėmesio į panašių funkcijų rinkinį, įtrauktą į „Windows XP“ operacinę sistemą. Šios sistemos komponentai renka informaciją apie kompiuterį, vartotojo paieškos užklausas ar netgi „Windows Media Player“ programa žiūrėtus vaizdo įrašus. Kaip nurodoma „FuturePower“ svetainės puslapyje, ši informacija persiunčiama į „Microsoft“.
Neskaitant šnipinėjimo programa („spyware“) praminto „Windows“ licencijų sargo „Windows Genuine Advantage“, panašaus pobūdžio priemonių „Windows Vista“ sistemoje yra dar daugiau. Kompanijos siūlomas kenkėjiško turinio šalinimo komponentas („Malicious Software Removal/Clean On Upgrade“) uoliai praneš „Microsoft“ apie visus kenkėjus, rastus vartotojo kompiuteryje. Netinkamo turinio blokavimo („Parental Controls“) sistema papasakos apie jaunojo internauto lankytus nepadorius interneto puslapius ne tik jo tėvams, bet ir „Microsoft“ kompanijai. Teisių valdymo paslaugų („Right Management Services“) klientas jungsis prie „Microsoft“ serverių kiekvieną kartą prireikus atkurti apsaugotą nuo kopijavimo kūrinį, kuriam dar nėra gauta licencijos. Sistemoje yra dešimtys komponentų renkančių informaciją apie vartotoją ir perduodančių ją „Microsoft“. Neretai šių paslaugų negalima atsisakyti, nes jos yra svarbios pačios operacinės sistemos darbui.
„Microsoft“ ne kartą yra pabrėžusi, kad surinkta informacija nėra naudojama atpažinti vartotojams ar susisiekti su jais. Tačiau derėtų žinoti, kad „Microsoft“ pasiliko teisę tai padaryti. Vartotojui pakanka įkrauti „Vista“ operacinę sistemą, kad jis jau galėtų tikėtis skambučio į duris, jei tik „Microsoft“ panorėtų surasti visus pirataujančius vartotojus.
„Windows Vista“ duomenų privatumo pasižadėjimo dokumente nurodoma, kad kompanija gali atskleisti asmeninius duomenis pareikalauta teismo, gindama savo teises ar norėdama apsaugoti savo darbuotojus, vartotojus ar kitus asmenis.
Nors kompanija turi visas galimybes susekti kiekvieną piratą, tačiau klausimas, ar ji imsis tokių priemonių. Tai pareikalautų didelių pastangų ir išlaidų. Juk nepakanka susekti kiekvieną piratą, dar reikia įrodyti, kad konkretus vartotojas naudojosi neteisėta programinės įrangos kopija. Tai gali būti keblu. Be to, kompanija iš dalies yra suinteresuota, kad vartotojai piratautų jos programinę įrangą. Pirataujančių vartotojų dalis padeda išlaikyti absoliučią daugumą rinkoje ir pristabdyti „Linux“, BSD ar kitų laisvų operacinių sistemų plitimą namų vartotojų sektoriuje.
Būtent pristabdyti, o ne sustabdyti ar kitaip pašalinti konkurentus. „Mad Penguin“ tinklalapyje galima rasti teiginį, kad „Microsoft“ yra naudinga atvirojo kodo konkurencija. Rinkoje esant atvirojo kodo sistemoms, „Microsoft“ turi galimybę grasinti savo patentų rinkiniu ir taip įtikinti licencijuoti jos intelektinę nuosavybę ar gauti kitų licencijas. Anot autoriaus, „Linux“ sistemos tapo puikia priemone sudaryti dar tvirtesnes sutartis su JAV rinkoje veikiančiomis kompanijomis. Neseniai sudarytas kontraktas su LG, „Novell“, „Xandros“, „Linspire“ gali būti geri to pavyzdžiai.