Akcija tęsis iki spalio mėnesio, o vėliau maksimali suma bus sumažinta iki įprastinių 200 tūkst. JAV dolerių. Šiai piratų gaudymo akcijai, BSA planuoja specialią reklaminę kampaniją, kurią transliuos per radiją ir televiziją. BSA atstovai tikisi, kad 1 mln. JAV dolerių suma paragins sukrusti visus žinančius apie neteisėtą programinės įrangos naudojimą.
Pranešime spaudai BSA direktorius Jenny Blankas teigia, kad organizacijos randa milijoną priežasčių, kodėl jų kompiuteriuose naudojama piratinė įranga. Anot jo, dėl šios priežasties BSA siūlo milijoną dolerių už tai, kad įmonės darbuotojai praneštų apie šias įmones. Neretai baimė netekti darbo ar paprasčiausias nenoras būti skundiku sukliudo pranešti apie neteisėtą programinės įrangos naudojimą. Tačiau dabar, anot BSA, potencialūs skundikai turi galimybę iškeisti darbą į BSA pinigus.
Žinoma, tik tuo atveju, jei kompanijoje iš tiesų yra naudojama daug nelicencijuotos programinės įrangos. Maksimalų 1 mln. JAV dolerių apdovanojimą galima gauti tik tuomet, jei iš kompanijos bus išieškota daugiau nei 15 mln. JAV dolerių kompensacijos. BSA atskleidė, kad nuo 2005 metų, kuomet ji pradėjo mokėti informatoriams pinigus, iš kompanijų BSA surinko apie 22 mln. JAV dolerių. Remiantis šia suma, galima teigti, kad BSA dar niekam nėra sumokėjusi sumos, nors kiek panašios į 1 mln. JAV dolerių. Tačiau padidinusi prizą iki 1 mln. JAV dolerių, BSA tikisi, kad informatorių gerokai padaugės.
Organizacija nuolat skelbia apie programinės įrangos pramonės patirtus milžiniškus nuostolius. Ji teigia, kad praėjusių metų IDC tyrimo duomenimis, dėl piratavimo ši rinka neteko 7,3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau tokiais skaičiais galima suabejoti, nes IDC teko spėlioti kiek iš tiesų yra piratinės programinės įrangos ir kiek jos būtų nupirkta, jei vartotojai apsispręstų naudotis teisėtomis programinės įrangos kopijomis. Tikrai negalima teigti, kad neturėdami galimybės gauti neteisėtos programos kopijos, visi vartotojai pultų pirkti teisėtą. Dalis jų atsisakytų programos, o kiti pasirinkti kokią nors alternatyvą – pigesnę ar laisvąją programinę įrangą.
Tiesa sakant, pati IDC yra sukritikavusi tai, kaip BSA pateikia jos tyrimų duomenis. Anot IDC tyrimų skyriaus direktoriaus Johno Gantzo, 2004 metais, skelbdama apie patirtus 29 mlrd. JAV dolerių nuostolius, BSA šiuos skaičius greičiausiai išpūtė bent 10 kartų. Jo nuomone, galbūt tik 1 iš 10 neteisėtų programinės įrangos kopijų būtų galima laikyti prarastu pardavimu. Pasak J. Gantzo, daugelio besivystančių šalių kompiuterininkai paprasčiausiai negali sau leisti įsigyti programinės įrangos Vakarų kainomis. Šiuos 29 mlrd. JAV dolerių J. Gantzas būtų linkęs įvardyti, kaip piratinės programinės įrangos rinkos vertę.
Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos kopijos 2006 metais sudarė 57 proc. visų programų – daugiausia iš trijų Baltijos šalių. Apskaičiuota, kad programinės įrangos gamintojai dėl piratavimo pernai Lietuvoje negavo 25 mln. JAV dolerių (63,8 mln. litų) pajamų, Latvijoje – 20 mln. JAV dolerių, Estijoje – 18 mln. JAV dolerių. Tačiau ar sudarant šiuos skaičius buvo įvertina tai, kad ne visi piratai pirktų tas programas, lieka neaišku.