Nesu ekonomistas, nesu, netgi personalinių kompiuterių (PK) pardavėjas, o tik viso labo informatikas mėgėjas. Šiek tiek turiu patirties, nes PK turiu nuo tų laikų, kai tik tokie pasirodė Lietuvoje bei tvarkau programinę įrangą draugų bei pažįstamų kompiuteriuose.
Bet tikrai savęs nelaikau specialistu, nes apie kompiuterius supratau tik tai, kad nelabai ką suprantu. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. O štai doras ir garbingas pilietis, gyvenime nesusidūręs su kompiuteriais, nutaręs jį pagaliau įsigyti, dažniausiai save pervertina, ir daro esminę klaidą - eina ir į pirmą pasitaikiusį prekybos centrą ir perka.
Įsivaizduokite situaciją: 18 metų mergina, ka tik gavusi vairuotojo pažymėjimą, nusprendė, jog jai reikia automobilio. Deda į rankinuką 8000 lt ir traukia į dėvėtų automobilių aikštelę pirkt mašinytės vienui viena. Aikštelės savininkas pakonsultuos ją, parinks norimą spalvą.. Žodžiu, parduos tai, ką jis norės parduoti, t.y., pačią blogiausią automobilį, kokį turi.
Bet ar daug yra tokių merginų, kurios taip darys?. Mūsų merginos, ačiū Dievui, yra protingos, jos prieš pirkdamos, susiras specialistą, kuris įvertins mašinos techninę būklę. Beje, mergina pagalvos ir apie tai, kad specialistas būtų nešališkas, pasidomės, ar jis nėra tos automoblių pardavimo aikštelės savininko „draugelis“.
Tačiau kompiuterį perkantis žmogus negalvoja taip, kaip įsigydamas mašiną. Amerikonėja!
Perkant PK reikia žinot keletą dalykų.
Pirmiausia PK - ne alaus butelis, kuris į parduotuvę patenka tiesiai iš gamyklos. Pagamintų gamyklose kompiuterių Lietuvos parduotuvėse nedidelis procentas. Įskaitant ir nešiojamuosius. Tokių daugiausia būna JAV ir Skandinavijos valstybėse. Pas mus veikia pora stambių didmenininkų, kurie Lietuvos rinkai teikia atskiras detales, iš kurių mažmenininkai savo parduotuvėje sukomplektuoja „dėžę“.
Antra, skaitmeninės technologijos žengia į priekį septinmyliais žingsniais. Naujausi modeliai kainuoja nepigiai, o kai atsiranda naujesnis, prieš tai buvusio kaina krenta perpus ar net 2/3.
Bet šito kainos kritimo dažniausiai nepajunta PK pirkėjas, jei jis perka parduotuvėje, kuri yra prisipirkusi senesnio modelio dalių. Kaip, pavyzdžiui, nepajunta kainos kritimo naftos rinkoje vairuotojas, kai pilasi degalų degalinėje. Nes degalinė sako, kad ji pripildė rezervuarus didesne kaina.
Dėl tos priežasties skaitmeninių technologijų parduotuvės pardavėjas patars jums pirkti PK tokį, kurio detalės jau „dulka“ jo lentynoje ir, beje, už senąją jų kainą. Vien jau dėl to venkite parduotuvių, kurių lentynos lūžta nuo prekių. Atminkite, jog šios prekės pinga kiekvieną dieną, o parduotuvė turi gauti pelno. Susiraskite kokį mažutį kompiuterių saloną, kur pardavėjas sėdi už tuščio prekystalio, pasidėjęs lentynoje tik keletą klaviatūrų ir tuščių kompiuterių detalių dėžučių, ir tai tik dėl vaizdo.
Tiesa, tokiame salone užsakyto PK teks laukti maždaug 3 dienas, bet už tai nepermokėsite.
Trečia, jei jūs ne naujokas ir žinote, kas yra HDD dydis, RAM, vaizdo plokštė, DVD, procesoriaus dažnis hercais, ir kas geriau, Intel ar AMD, bei kitus PK parametrus, kurie nurodyti PK aprašyme, pagalvokite, ar žinote apie pagrindinę plokštę?
Nuo jos priklauso magistralių pralaidumai ir visų detalių optimalus veikimas. Ji svarbiausia PK detalė, bet jos modelio pavadinimo nerasite nė vienoje etiketėje, prisegtoje prie PK pardavimo vietoje. O tai blogai, nes ir pačios geriausios detalės, sumontuotos į seno modelio ar netinkamai parinkta pagrindinę plokštę veiks prasčiau nei gali veikti. Ir atvirkščiai, į labai gerą pagrindinę plokštę įstatytą procesorių nagingas specialistas gali pagreitinti dar labiau;
Ketvirta, primygtinai nepatariu pirkti PK buitinės technikos salonuose ir didžiuosiuose prekybos centruose. Esu matęs tokių „technikos ekspertų“, kurie USB rakto nuo infrared'o neskiria. Jei neišmanote apie kompiuterius, žinokite, kad kalbėsitės su tokiu pat neišmanėliu pardavėju.
Kadangi tenka tvarkyti programinę įrangą, dažnai susiduriu su pirkiniais iš prekybos centrų ir buitinės technikos salonų. Būna, net taip, kad PK jau gatavai neveikia, dažnai pamiršta įdėti CD su valdymo programom. Yra buvę atvejų, kad įjungus kompiuterį jis nemato kietojo disko. Ir nežinai ar jis sugedęs, ar neprijungtas, o gal iš vis jo nėra.
Atsukus dangtį pažiūrėtum, bet dėžė užplombuota, negali pažeisti. Turi gabent atgal kur pirkai, o ten ką gali pasakyti kasininkė dirbanti už minimumą. Tenka siųsti į garantinį. Garantinis aptarnavimas tokiose įstaigose (!) trunka minimum mėnesį (garantinio aptarnavimo laikas specializuotose PK pardavimų vietose 3-4 dienos).
Dėl visų tų išvardytų niuansų pardavėjai turi svertų, kuriais gali manipuliuoti, siekdami sau kiek įmanoma didesnio pelno. Nes paprastai pirkėjas, jau eidamas pirkti, yra nusprendęs kokią sumą išleis. Ir galvoja, jog kuo didesnę sumą išleis, tuo geresnį PK įsigys. Bet taip galvoti neverta. Štai kaip visa tai vyksta.
Pardavėjas paklausia pirkėjo: „Kaip Jūs naudosite PK?“
Pirkėjas atsako: „Na, reikia, kad „Word'as“ veiktų, internetas, filmus rodytų, DVD įrašantis būtų, žaidimų nežaisiu“.
Tada pardavėjas paklausia apie sumą, kurią žadate išleisti (dažniausiai būna 3000 litų) ir už ją sukomplektuos PK, kuris tiek ir veiks, kiek pasakėte. Modernesnių žaidimų toks PK nepasuks, nors galėtų, bet pardavėjas pasidarė iš pirkėjo didelį pelną, sudėdamas pigesnes detales. Geriau pardavėjui sakykite, jog labai mėgstate aidimus ir kad senas turimas PK jau „nebepasuka“ naujausiųjų.
Tokiu būdu pardavėjas privalės parduoti galingą kompiuterį, kuris sugebės susidoroti su didelėmis, kompiuterinės grafikos apkrovomis, kurios yra kompiuteriniuose žaidimuose. Gal jų ir nežaisite, bet ir patys paprasčiausi veiksmai su greitu ir galingu PK suteikia tokį pat malonumą kaip vairuoti gerą automobilį. O dar geriau prieš pirkdami susiraskite nešališką, tikrą kompiuterinės architektūros inžinierių ir gaukite nešališką konsultaciją.
O kokią ir už kiek kompiuterinę techniką perka mūsų valstybinės įstaigos? Vaizdas vertas Specialiųjų tyrimų tarnybos agento plunksnos. Įspūdis toks, jog viešųjų pirkimų konkursus laimi ne pardavėjai, pasiūlę geriausią kainos ir kokybės santykį, pagal pirkėjo nurodytus kriterijus, bet tie, kurie sandėlyje turi ilgiausiai užsigulėjusios produkcijos arba (čia tik mano asmeninė nuomonė, nepagrįsta įrodymais) pasiūlo valstybinių įstaigų vadovams didžiausią „atkatą“.
Kaip kitaip paaiškinti situaciją, matydamas idealiai biurui tinkantį PK, už kurį sumokėta kaip už prabangų, „žaidimomanui“ skirtą kompiuterį.
Kitą vertus, aš labai puikiai suprantu nedidelių kompiuterių salonų savininkus ir pardavėjus. Jie yra puikūs savo srities specialistai, turintys bakalauro ar netgi magistro diplomus. Jiems taip pat reikia užsidirbti padoresnį pragyvenimą, išlaikyti verslą, mokėti mokesčius. Žinau, kaip jiems pikta, kai mato vaikinuką, dirbanti garaže su verslo liudijimu, kuris tik padangas keisdamas uždirba dvigubai daugiau.
Todėl jiems tiesiai šviesiai sakau - nekabinkit makaronų ant savo pirkėjų ausų. Nes tai trumparegiškas požiūris. Gausite pelną tik šiai dienai. Anksčiau ar vėliau atsisės prie pirkėjo PK toks žmogus kaip aš ir jam viską atskleis. Žinoma, pirkėjas, nusivils pardavėju, jau daug kartų tai mačiau nutinkant. Pirkėjas jau niekada nebegrįš, maža to, net ir savo pažįstamiems rekomenduos lenkti tokią parduotuvę lanku.
Patarimas tokiems pardavėjams būtų vienareikšmiškas: parduokit savo klientams optimaliai sukomplektuotus PK, remdamiesi pirkėjo orientacine kaina, užsidėdami sau fiksuotą, viešai skelbiamą antkainį. Jei antkainis būtų pavyzdžiui 20 %, tada pirkėjas žinos perkamo produkto savikainą, taip pat žinos, kokią sumą jis moka už kokybišką servisą bei greitą garantinį aptarnavimą.
Jei to nesieksite, gerbiami pardavėjai, tada jūsų verslo ateitis - gal kokie 2-3 metai. O būsimieji pirkėjai turėtų žinoti: kompiuteris prekybos centruose ir buitinės technikos salonuose - tik viena prekė iš dešimties tūkstančių, o jūs - vienas pirkėjas iš šimtatūkstantinės pirkėjų lavinos. Nepamirškite to, prieš išleisdami pinigus.