Sudėtingų algoritmų valdomos kompiuterinės sistemos, galinčios stebėti tūkstančių akcijų kursus ir sandorius įvykdyti per tūkstantąsias sekundės dalis, jau kelia perversmą JAV biržose. Poreikis tokioms sistemoms sparčiai auga ir šiapus Atlanto. Anot „Lehman Brothers“ paslaugų vadovo Johno Lowrey'jaus, jie siekia pašalinti žmones iš visų sprendimo grandžių, kuriose tai turi prasmę. Praėjusių metų lapkričio mėnesį priimta Europos rinkų finansinių instrumentų direktyva („Europe Markets in Financial
Instruments Directive“ – MiFID), skatinanti konkurenciją tarp bankų ir investuotojų išlaidų mažinimą, yra viena didžiausių paskatų pereiti prie algoritminių prekybos sistemų.
„Credit Suisse“ užsakymų vykdymo padalinio vadovo Richardo Balarkaso teigimu, norėdami dirbti aplinkoje, kuri dėl augančios konkurencijos darosi vis sudėtingesnė, žmonės vis dažniau turės pasitelkti algoritmus. Sistemos, galinčios sudaryti 10 milisekundžių trukmės sandorius, Europoje buvo pradėtos naudoti visai neseniai. Tačiau rinkos tyrimų duomenimis, jau šiuo metu jos sudaro apie 40 proc. Londono biržos sandorių. Bostone įsikūrusios „Aite Group“ tyrimų kompanijos duomenimis, JAV tokiomis sistemomis naudojasi maždaug trečdalis rinkos dalyvių. Manoma, kad iki 2010 metų pusė JAV brokerių naudosis algoritminėmis sistemomis.
Specializuoti prekybos algoritmai gali ieškoti konkurentų prekybos strategijų, paslėpti prekybą ar naudotis rinkos anomalijomis. Tačiau bene labiausiai visus vilioja žaibiškos prekybos galimybės. Anot „Credit Suisse“ vadovo, visus domina užsakymų vykdymo sparta.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad iki 2015 metų darbo neteks apie 90 proc. JAV brokerių. Tačiau ne visi yra tokie skeptikai. Anot Bristolio universiteto kompiuterių mokslų profesoriaus Dave'o Cliffo, algoritminės sistemos yra biržų ateitis, tačiau jis nemanantis, kad brokeriai išnyks. Jo nuomone, paprasčiausiai iš esmės turės pasikeisti prekybos darbas. Anot jo, greitai patys įsitikinsime, kad iš mėsos ir kaulų sukurti organizmai nėra pritaikyti priimti tinkamus sprendimus sekundžių dalių intervalu. Tačiau kompiuteriai tam puikiai tinka.
Dėl šios priežasties bankai ir investiciniai fondai siūlo patrauklius atlyginimus kompiuterius išmanantiems specialistams, galintiems sukurti elektroninės prekybos sistemas. Neretai jie netgi turi branduolinės fizikos ar robotinės inžinerijos, o ne verslo sistemų išsilavinimą. Nepaisant to, tokie kompiuterių specialistai turi didelę paklausą.
Tiesa, yra manančių, kad algoritminės sistemos vykdo tik didžiuosius užsakymus, o daugelis klientų yra linkę patys telefonu pasidalinti idėjomis ir aptarti verslo strategijas su savo brokeriu. Anot Londono biržos veteranų labdaros fondo vadovo, šios sistemos nepadarys didelės žalos, nes vis viena, sprendimus priims ir strategijas planuos žmogus. Jo teigimu žmogui šiose sistemose suteikta saugiklio ar jungiklio vaidmuo.