Nors FTB savo programą vadina Kompiuterio ir Interneto protokolo adreso tikrintoju („Computer and Internet Protocol Address Verifier“ – CIPAV), tačiau jos veikimo ir platinimo principai nesiskiria nuo kitų programinių kenkėjų, platinamų reklamos kompanijų ar įsilaužėlių. Tokios slapčia įdiegiamos programos yra sunkiai aptinkamos ir dar sunkiau pašalinamos. Praėjusį mėnesį FTB gavo teismo leidimą įdiegti CIPAV programą į paauglio, įtariamo grasinimais susprogdinti Vašingtono valstijos mokyklą, kompiuterį.
Šią savaitę Joshas Glazebrookas buvo pripažintas kaltu dėl grasinimų susprogdinti mokyklą ir nuteistas 90 dienų namų arešto. Ši byla tapo pirmąja, kuomet FTB atskleidė daugiau informacijos apie savo elektroninio sekimo metodus. Kaip rašoma „Wired“ portale, manoma, kad kompiuteriuose kiek daugiau nusimanančiam J. Glazebrookui šnipą FTB galėjo įdiegti pasitelkusi kokią nors interneto naršyklės ar operacinės sistemos spragą. Nepaisant to, kad „Microsoft“ jau pateikė pataisas animuoto pelės žymeklio ir kitoms pavojingoms spragoms užtaisyti, tikrai ne visi vartotojai yra įdiegę šias pataisas.
Neatmetama ir galimybė, kad FTB galėjo pasinaudoti socialinės inžinerijos metodais bei „MySpace“ interneto svetainės spraga, leidžiančia išsiųsti asmeninę žinutę, padirbus žinutės siuntėjo adresą. „MySpace“ portale susikūręs Timberlinebombinfo asmeninę svetainę, J. Glazebrookas galėjo pakankamai papasakoti apie save, kad FTB agentai sugebėtų jį įtikinti sužadinti prie žinutės prisegtą programą.
Tokių programinių kenkėjų antivirusinės programos greičiausiai neatpažins vien todėl, kad kenkėjų paprastai yra ieškoma pagal žinomus programų atspaudus, kuriuos galima sudaryti tik turint programos pavyzdį. Vargu ar FTB dalinsis informacija apie savo sekimo programą su trečiaisiais asmenimis. Euristiniai kenkėjų paieškos algoritmai taip pat ne visuomet gali padėti, ypač jei kompiuteryje veikiantis kenkėjas naudosis įprastais ryšio protokolais, pavyzdžiui HTTP.
CNET atlikta kompiuterinio saugumo programų kūrėjų apklausa rodo, kad kompanijos planuoja informuoti vartotojus apie visas aptiktas kenkėjiškas programas, nepriklausomai nuo to, kas yra jų autorius. Tiesa, „Microsoft“ ir “McAfee“ atsisakė atsakyti į klausimus ar kompanijos buvo gavusios teismo prašymą ignoruoti teisėsaugos šnipinėjimo programas. Anot „Microsoft“, kompanija dažnai veda konfidencialias diskusijas su savo klientais ar vyriausybinėmis organizacijomis ir kompanijos politika neleidžia komentuoti tokių derybų. „Microsoft“ atstovo teigimu, tokie komentarai gali sugriauti klientų ir vyriausybinių organizacijų pasitikėjimą „Microsoft“ kompanija.
Tiesa, neseniai priimtas San Francisko teismo sprendimas, labai palengvino įtariamųjų sekimą. Federalinis teismas nusprendė, kad teisėsauga turi teisę žinoti kokius interneto puslapius naršo įtariamasis ir su kuo jis susirašinėja el. paštu. Tokį stebėjimą teismas prilygino elektroniniam telefoninių skambučių registratoriui („pen register“), fiksuojančiam kada ir kam buvo skambinta, tačiau neįrašančiam pačio pokalbio. Norint pasitelkti tokį įrenginį, pareigūnams pakanka gauti teismo pritarimą, tačiau jiems nebūtina gauti teismo leidimų kratai ar įtariamojo pokalbių pasiklausymui. Todėl remiantis naujuoju teismo nutarimu, pareigūnams pakaks teismo pritarimo ir jie galės surinkti įtariamųjų el. pašto laiškų antraštes ir lankytų svetainių adresus, kurie gali papasakoti daug daugiau nei telefoninių skambučių išklotinė.