Anot kompanijos atstovų, šie poros ryžio grūdų dydžio įtaisai paprasčiausiai yra papildoma apsaugos priemonė, ribojanti prieigą prie duomenų saugyklų, kuriose saugoma konfidenciali informacija. Anot kompanijos vadovo Seano Darkso, ypač svarbiai informacijai saugoti reikia pasitelkti kiek galima sudėtingesnes apsaugos priemones. Į žmogaus kūną implantuotas RFID žymas jis palygino akių rainelės ar pirštų atspaudų nuskaitymui: darbuotojui tereikia prieiti prie šalia saugyklos durų esančio skaitytuvo ir jis galės patekti į patalpą. Tačiau ne visi sutinka, kad tai yra saugi ir nežalinga sistema.
Toks žmonių žymėjimas elektroninėmis priemonėmis sukėlė naujus debatus apie asmens sekimą ir privatumo mažėjimą šiame skaitmeninių technologijų amžiuje. Kai kam implantuojami lustai yra stebuklingas išradimas, leidžiantis padidinti saugumą branduolinėse jėgainėse ar karininėse bazėse, atpažinti ir surasti Alzheimerio ir panašiomis ligomis sergančius pacientus, pasiklydusius už namų slenksčio ar leisti apsipirkti parduotuvėje, tiesiog mostelėjus ranka prie kasos. Tačiau kitiems žmonių žymėjimas asocijuojasi su Didžiojo brolio visuomene ir varžymu asmens laisvės, kai šimtmečius žmonės turėjo teisę laisvai keliauti niekeno nesekami, jei tik nebuvo pažeidę įstatymų.
Anot kritikų, žmonių žymėjimas gali prasidėti nuo sergančiųjų Alzheimerio liga. Vėliau gali būti pasiūlyta sužymėti tarnaujančius armijoje bei nuteistuosius, dar vėliau neteisėtus imigrantus, kol galiausiai didžioji dalis JAV gyventojų pastebės, esantys priklausomi vienai ar kitai žmonių kategorijai, kurią reikia pažymėti.
Prieš kelis dešimtmečius elektroniniu būdu buvo pradėti žymėti galvijai. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje RFID indikatoriais jau buvo sužymėti milijonai naminių gyvūnų. Dabar mikrolustai yra montuojami prie automobilių valytuvų, taip sumokant už važiavimą mokamais keliams („Chase Blink“, „MasterCard PayPass“), įterpiami į padangas, bibliotekų knygas ir daugelį „Wal-Mart“ ir „Best Buy“ parduodamų prekių. Daugelis vartotojų netgi nenutuokia, kad iš parduotuvės išėjo apsivilkę pažymėtais džinsais ar marškiniais.
Technologijos kritikų teigimu, „CityWatcher.com“ darbuotojai buvo prilyginti skenuojamoms prekėms ar galvijams. Tiesa, kompanijos vadovas teigia, kad darbuotojai patys sutiko būti pažymėti. Nepaisant to, praėjus keletui dienų po kompanijos pranešimo spaudai, liberalų ir krikščionių konservatorių partijos suvienijo savo pajėgas, kovai su žmonių žymėjimu. Anot asmens privatumo teisių gynėjos Katherine Albrecht, nesiėmus priemonių, žmonėms vieną dieną gali tekti rinktis badauti arba būti pažymėtiems.
Religingų kritikų teigimu, RFID implantai yra biblinės pranašystės apie blogio erą išsipildymas: žmonės, norintys ką nors pirkti ar parduoti, yra verčiami priimti „Žvėries žymą“. Kiti tai įvardija, kaip dar vieną žingsnį Orvello sukurtos Didžiojo brolio visuomenės link. Anot JAV civilinių laisvių sąjungos („American Civil Liberties Union“ – ACLU) direktoriaus Barry Steinhardto, JAV yra labai arti to, kad sukurtų visuomenę, kurioje būtų stebimas kiekvienas jos narių veiksmas, noras ir siekis. Panašius būgštavimus yra išreiškę ir kai kurie Didžiosios Britanijos politikai, prieštaraujantys šalies siekiams sukurti nacionalinę gyventojų duomenų bazę.
Implantuojama RFID žyma yra gana paprastas įtaisas. Į medicininę stiklo kapsulę įmontuojamas lustas, varinė antena ir kondensatorius. Informaciją nuskaitančio elektromagnetinio signalo energijos pakanka, kad lustas pradėtų veikti ir išsiųstų jame saugomus duomenis. pasitelkus vietinę anesteziją, Tokia žyma implanuojama, tiesiog dideliu švirkštu įšvirkščiant kapsulę po oda. Tačiau 10 – 15 metų veikiančias žymas paprastai ir neskausmingai vargu ar pavyks pašalinti patiems.
Anot Bostono pirmosios pagalbos mediko Johno Halamka'os, sutikusio būti pažymėtu prieš du metus, nelaimės atveju, net ir netekus sąmonės, medikai dabar jį gali greitai atpažinti ir gauti pirmai pagalbai reikiamą informaciją apie jį. Ši informacija yra saugoma internetu pasiekiamoje duomenų bazėje. Tačiau pasak J. Halamkos, jis suvokia ir šio žymėjimo pasekmes. Tam tikra prasme J. Halamka sutinka su pažįstamų nuomone, kad jis neteko dalies savo privatumo ir yra pažymėtas visam gyvenimui.
Be to, žymų privalumus reklamuojančios kompanijos nutyli ir apie kitus radijo žymų trūkumus. Nors kol kas nėra sukurta globalios RFID lustų sekimo sistemos, galinčios nusakyti konkrečią kiekvieno asmens buvo vietą, tačiau tai nereiškia, kad to padaryti nėra įmanoma. Naujas technologijas išmanantis plėšikas, išleidęs kelis šimtus JAV dolerių, gali pasidaryti nuosavą asmenų atpažinimo sistemą ir atidžiau išsirinkti savo aukas. Be to, jam nebūtina imtis fizinio smurto. Šiuolaikines „VeriChip“ ir kitokias RFID žymas yra nesunku padirbti, turint žymos kodą. Taigi postringavimai apie padidintą saugumą, aklai pasitikint į darbuotojų rankas ar pasus įdiegtomis RFID žymomis, netenka prasmės.
Žmonių žymėjimo priešininkai taip pat prieštarauja „VeriChip Corp.“ skatinamam Alzheimerio ir kitomis pacientams pavojingomis ligomis sergančiųjų žymėjimui. Anot kompanijos, tokios žymos gali lengviau padėti surasti pasiklydusius pacientus ar atpažinti pacientą, esant ligos priepuoliui. Medikams tereikia nuskaityti ligonio ID kodą ir duomenų bazėje rasti reikiamą paciento informaciją. Tačiau RFID priešininkai nemato prasmės atsisakyti laiko patikrintų neinvazinių žymėjimo priemonių, pavyzdžiui plastikinių „MedicAlert“ apyrankių, kuriose gali būti įrašyta visa paramedikams reikalinga informacija. Be to, kapsulė gali pradėti keliauti po kūną ir tuomet gali prireikti Rentgeno nuotraukų ir chirurgo pagalbos.
„VeriChip“ aišku yra suinteresuota parduoti kol kas brangią technologiją. 10 „VeriChip“ lustų ir skaitytuvas kainuoja 1400 JAV dolerių, o lusto implantavimas pacientams atsieina apie 200 JAV dolerių. Be to, už asmens duomenų saugojimą taip pat reikia mokėti. Metinis kraujo grupės, alergijų bei vaistų sąrašo saugojimas duomenų bazėje pacientams kainuos 20 JAV dolerių, o už išsamią paciento sveikatos istorijos saugojimą kasmet reikės sumokėti 80 JAV dolerių. Šie lustai nėra apmokami medicinos draudimo kompanijų. Medicinos įstaigos kol kas neskuba diegti šios naujos technologijos, nors kompanija jau du metus siūlo nemokamus skaitytuvus. Anot kompanijos, 515 JAV ligoninių sutiko prisijungti prie „VeriMed“ tinklo, tačiau tik 100 jų dirba su nauja sistema apmokytas personalas.Tiesa, RFID lustai nėra vienintelisi svetimkūniai, kuriuos mums yra numatę mokslininkai. BIOLOCH komanda siekia sukurti mechaninį zondą, galintį pakeisti įprastus endoskopus ir taip palengvinti žmogaus vidaus organų stebėjimą.