Remiantis komisijos sprendimu, „Intel“ kompanija pažeidė tris iš keturių Europos Sąjungos sutarčių paragrafų, aprašančių piknaudžiavimą monopolininko padėtimi. Teigiama, kad „Intel“ kompanija siūlydavo dideles nuolaidas įvairiems kompiuterinės įrangos gamintojams („Original Equipment Manufacturers“ – OEM), sutikusiems didžiąją dalį ar visus procesorius pirkti pas „Intel“ kompaniją. Be to, „Intel“ sumokėdavo gamintojams už tai, kad šie atšauktų ar vėlintų naujų gaminių, kuriuose naudojami AMD procesoriai, išleidimą. Dalyvaudama konkursuose, kuriuose strateginiai serverių rinkos klientai rinkdavosi procesorius, „Intel“ pateikdavo savo procesorius pigiau, nei jų savikaina.
Dėl tokių „Intel“ kompanijos veiksmų Europos Komisija, remdamasi egzistuojančiais Europos Sąjungos prekybos įstatymais, nusprendė, kad kompanija pažeidė konkurencijos taisykles. Anot komisijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priversdama sudaryti nesąžiningus pirkimo ir pardavimo sandorius, sudarydama nevienodas ekvivalenčias sutartis su trečiosiomis šalimis bei ribodama gamybą ar technologinį tobulinimą ir taip darydama žalą vartotojams, „Intel“ sudarydavo nepalankias sąlygas konkurencijai.
Šis Europos Komisijos dokumentas dar nėra pagrindas pateikti antimonopolinius kaltinimus „Intel“ kompanijai, tačiau jis yra laikomas preliminariu jos sprendimu. Atsakomajam dokumentui parengti „Intel“ turi 10 savaičių. Jei šie kaltinimai bus patvirtinti, tai komisija gali pareikalauti „Intel“ kompanijos nutraukti neteisėtą veiklą ir nubausti ją bauda.
AMD ir „Intel“ kompanijos jau parengė viešus pranešimus spaudai, kuriuos pateikė savo interneto svetainėse. Anot AMD vyriausiojo viceprezidento teisiniais klausimais Thomaso M. McCoy'jaus, šiuolaikiniai vartotojai žino, kad jų gerovė kenčia nuo monopolininko piknaudžiaudžiavimo savo interesais. Anot jo, su daugeliu gamintojų „Intel“ yra sudariusi sutartis, pagal kurias ji išmoka stambias pinigų sumas už tai, kad šie gamintų mažiau ar iš vis negamintų AMD platformos gaminių. Pasak T. M. McCoy'jaus, šis ES sprendimas parodė, kad „Intel“ nesugeba pateisinti savo neteisėtos veiklos.
„Intel“, savo ruožtu, neigia tokius kaltinimus. Ji gina savo politiką, teigdama, kad mikroprocesorių rinkos segmentas veikia normaliai ir „Intel“ konkuruoja teisėtai, laikydamasi visų konkurencinių reikalavimų, o jos veiksmai yra naudingi vartotojams. Anot kompanijos atstovų, nors kompanija norėjo išvengti teisinių išlaidų bei savo veiklos Europos Sąjungoje teisėtumo įrodinėjimo, tačiau sąlygų priversta, kompanija yra pasirengusi atsakyti į AMD mestus kaltinimus.
Kitaip, nei kitos, ši byla yra paremta pagrindinio monopolininko konkurento, o ne vartotojų ar klientų nusiskundimais. Nepaisant to, Europos Komisija privalo išnagrinėti ir tokius priekaištus. Teisiniai ginčai tarp AMD ir „Intel“ kompanijų netyla jau kelintus metus iš eilės.
Nors ir sunkiai, tačiau išleidus ypač sėkmingas K7 ir K8 procesorių serijas, AMD kompanijai pavyko atsikovoti nemažą asmeninių kompiuterių procesorių rinkos dalį. Tačiau šie metai AMD kompanijai buvo nuostolingi, ji pranešė patyrusi apie 2 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Be to, dabartiniai „AMD Athlon 64“ procesoriai yra kiek lėtesni, nei „Intel Core2Duo“, o dėl įvairių techninių kliūčių juos pakeisiantys „Phenom“ procesoriai vėluoja. Būsimieji procesoriai, naudojantys „Barcelona“ branduolius, yra vertinami gana prieštaringai. Nors AMD žada triuškinantį spartos pranašumą, tačiau abejojama, kad šie procesoriai galės būti tiek našesni, kiek pirmieji K7 ir K8 procesoriai lenkė tuometinius „Intel“ procesorius.