Allison Bauer paliko vaivorykštes, nes visas jos „MySpace“ puslapis buvo išpieštas ryškių spalvų vaivorykštėmis. Šis „MySpace“ puslapis tapo jos virtualaus antkapio užrašu, po to, kai gegužės 9 dieną jos kūnas buvo ištrauktas iš Oregono upės, į kurią, policijos teigimu, ji įšoko pati. Dabar nuoroda į jos puslapį yra www.MyDeathSpace.com portale, kuriame archyvuojami mirusiųjų „MySpace“ narių puslapiai.
Iš dviejų amerikiečių manijų – noro įamžinti mirusiuosius ir šniukštinėti svetimus gyvenimus – kilusiame portale yra įamžinta 2700 mirčių, o kasdien jame apsilanko daugiau nei 100 tūkst. lankytojų. Daugelis šių puslapių pasakoja apie anksčiau laiko nutrūkusius jaunų žmonių gyvenimus. Virtualioje erdvėje mirtis gali apsireikšti visais savo pavidalais, tačiau čia pat likę gyvieji, pažinoję mirusįjį ir visiškai svetimi jam, gali aptarti šį pasaulį ir kitą.
Puslapyje galima rasti duše nualpusio ir paskendusio šešiolikamečio berniuko puslapį, gamtoje iškylavusio sudegusio dvidešimtmečio ar, anot policijos, tualete narkotikų perdozavusios 21 metų merginos puslapius. Jų likimai jau apspręsti, tačiau jų virtuali dvasia išlieka gyva ir matoma visiems internautams.
Mirusiojo „MySpace“ nario puslapio naršymas yra tarsi kelionė į praeitį. Šie puslapiai buvo apleisti staiga ir be jokio perspėjimo. Daugiausia pasako data, kuomet paskutinį kartą buvo prisijungta prie savo „MySpace“ profilio. Šešiolikametė Stephanie Wagner tai padarė 2006 metų rugsėjo 29, likus mėnesiui iki Helovyno šventės, kurios metu ji buvo pasmaugta ir nudurta. Jos jaunatviškas puslapis nublanksta prieš žiaurios žmogžudystės faktą. Anot Sirakuso universiteto televizijos ir populiariosios kultūros profesoriaus Bobo Thompsono, ši svetainė leidžia pažvelgti į tamsą ir pamatyti tai, ko norime nematyti apie ką norime nekalbėti. Visi mes šokame ant peilio ašmenų ir visus greitai gali pasiimti mirtis.
„MyDeathSpace“ puslapis atsirado dėl vieno asmens liguisto smalsumo 2005 metų gruodžio mėnesį, kai dvi paauglės buvo nužudytos jų pačių tėvo. 26 metų teisininko padėjėjas Mike'as Pattersonas iš San Francisko iš neturėjimo ką veikti nagrinėjo šių merginų „MySpace“ puslapius. Jo šniukštinėjimas po svetimus puslapius pavirto internetiniu dienoraščiu, kuris vėliau peraugo į „MyDeathSpace“.
Anot M. Pattersono, jam tekdavo susidurti su istorijomis, kai dėl įvairių priežasčių miršta paaugliai ir dažniausiai „MySpace“ portale būdavo galima aptikti jų asmeninius puslapius. „MyDeathSpace“ yra nesusijęs su „MySpace“ portalu, kurio puslapių informacija galima pasinaudoti be papildomo „MySpace“ leidimo. „MySpace“ oficialiai teigia, nagrinėjanti kiekvieną nario mirties atvejį ir šalinanti puslapius, vartotojo giminių prašymu. „MyDeathSpace“ yra tiesiog mirties įvykių sąrašas, kuriame kiekviena mirtis aprašoma laikraštiniu stiliumi ir pateikiama nuoroda į mirusiojo asmens „MySpace“ puslapį. Paprastai, papildomai pateikiama trumpa ištrauka iš naujienos apie mirties įvykį.
Puslapyje yra netgi mirčių žemėlapis, juodomis kaukolėmis JAV teritorijoje pažymintis, kur ir kas mirė. „MyDeathSpace“ puslapyje vykdomas ir virtualusis teisingumas, šalia aukų pateikiant ir jų numanomų žudikų nuotraukas, kurių veidai primena „jų ieško policija“ skelbimus. Šaltu žvilgsniu internautus nužvelgia 23 metų jaunuolis kaltinamas nustūmęs benamę moterį į upę, tačiau greta galima išvysti ir pasitempusią šešiolikametę, apsivilkusią maudymosi kostiumėliu, kuri yra įtariama nušovus devynerių metų vaiką.
Anot M. Pattersono, įtariamieji nužudymu sukelia daugiausiai diskusijų šiame portale. Pasak jo, tik tuomet, kai įtariamasis yra pripažįstamas kaltu, šalia jo nuotraukos prirašoma „kaltas“. M. Pattersono teigimu, jis nenori pavadinti žmogžudžiu nekalto asmens.
Tačiau kai kurie „MyDeathSpace“ įrašai visgi sukelia nemalonių įvykių. Pitsburgo gyventojos Christine Hutchinson, apkaltintos šaldytuve paslėpusios savo neišnešiotą kūdikį, vardas ir pavardė sutapo su Filadelfijos vienos aukštosios mokyklos moksleive. Dėl šio sutapimo nuoroda į jos „MySpace“ puslapį pateko į „MyDeathSpace“. Mergina netruko apie tai sužinoti, kai jos pašto dėžutę užplūdo laiškai, kaltinantys kūdikių žudymu ar net grasinimai nužudyti. Neteisingai atpažinta mergina informavo M. Pattersoną, kuris greitai pašalino nuorodą.
Tačiau žala jau buvo padaryta. C. Hutchinson veidas jau buvo įkeltas į internetą. Nors ji ir neplanuoja paduoti M. Pattersono į teismą, tačiau C. Hutchinson teigia, bijanti eiti į gatvę viena, nes bijo būti užpulta. Pasak interneto teisininko John Dozierio, puslapyje aiškiai nurodoma teisinė atsakomybė. Nots M. Pattersonas turi komandą, kuri atidžiai peržiūri įrašus, tačiau pateiktų mirčių įvykių patikrinimas dar šiek tiek šlubuoja.
M. Pattersonas atsisakė atskleisti puslapio pelningumą. Naršant portalą nuolat rodomos reklamos, be to už papildomus pinigus galima susikurti asmeninių paveikslėlių galeriją svetainės diskusijų forume. Tiesa, šiuose diskusijų forumuose dažnai verda ginčai apie mirtis, kaip jaučiasi artimieji ir kitus, su mirtimi susijusius dalykus.
Anot „Remember Me: A Lively Tour of the New American Way of Death“ autorės Lisa Takeuchi Cullen, „MyDeathSpace“ leidžia pažvelgti į tamsiąją prisiminimų pusę. Kitaip, nei žiūrint CSI serialą, čia yra pateikiami tikri įvykiai, kurių režisieriai netaisė. Kai kuriems internautams svetima mirtis yra būdas pradėti diskusijas apie jų pačių gyvenimą. Anot aštuoniolikametės Brittany Oliver, ji kartais paskaitanti apie mirtis, tačiau jai kur kas labiau patinka pabendrauti su kitais „MyDeathSpace“ nariais apie gyvenimą.
Internete yra ir daugiau puslapių apie mirtį, pavyzdžiui www.FindADeath.com, www.deathclock.com. Ir panašu, kad kad žmonės neprieštarauja tokiam mirties fakto paviešinimui. Anot Bagdade žuvusiojo JAV armijos kapralo Matthew Creedo tėvo, „MyDeathSpace“ veikla yra gerbtina. Anot Ricko Creedo, asmuo nemiršta, kol jį kas nors prisimena, o „MyDeathSpace“ dėka – jį gali prisiminti visi.