Ši ataskaita, kelianti daug klausimų apie elektronines balsavimo sistemas, paskelbta tą pačią dieną, kai JAV Atstovų rūmai Vašingtone pranešė, jog susitarta imtis priemonių koreguoti balsavimo sistemas, kad šios taptų saugesnės.
Numatomas įstatymas reikalautų valstijas registruoti balsus ir popieriuje, kad rinkėjai galėtų patikrinti, ar teisingai užregistruotas jų balsas, ir kad būtų galima juos perskaičiuoti.
Atstovų rūmų daugumos lyderis Stenly H.Hoyeris, demokratų partijos atstovas iš Merilendo, ir įstatymo projekto autorius Rushas D.Holtas, demokratas iš Naujojo Džersio, teigė, kad šimtai rinkimų apygardų privalės prie dabartinių balsavimo mašinų, kurios nespausdina popierinių ataskaitų, pritvirtinti papildomus popieriaus dėklus iki kitų metų prezidento rinkimų, o dauguma valstijų privalės dar labiau patobulinti savo mašinas iki 2012-ųjų.
Šių mašinų priešininkai mano, kad tai tebūtų laikinos priemonės, o ataskaita iš Kalifornijos puikiai pademonstravo, jog saugumo problemas reikia spręsti daug skubiau.
Pasak ataskaitos, mokslininkai valstijos prašymu įsilaužė į balsavimo sistemas, administruojamas trijų didžiųjų kompanijų: „Diebold Election Systems“, „Hart InterCivic“ ir „Sequoia Voting Systems“.
Ataskaitoje rašoma, kad tyrėjams pavyko kiekvienoje sistemoje rasti „silpnų vietų, kuriomis galima pasinaudoti ir paveikti balsų registravimą, perdavimą ir skaičiavimą“.
Rinkimų specialistų manymu, šie duomenys galėtų paskatinti Kalifornijos valstijos sekretorę Debrą Bowen uždrausti naudoti kai kurias mašinas 2008-ųjų rinkimuose, nebent būtų imtasi papildomų saugumo priemonių.
Kalifornijos universiteto profesorius Matthew A.Bishopas, vadovavęs bandymą atlikusių mokslininkų grupei, sakė buvęs nustebintas, kaip lengva ne tik įveikti fizines mašinų apsaugas, bet ir nulaužti programinę įrangą, saugančią nuo įsibrovėlių.
Prof. M.A.Bishopo teigimu, visos mašinos turėjo trūkumų, o viena didžiausių ta, kad gamintojai įdiegė saugumo priemones jau po to, kai buvo sukurta pagrindinė sistema. Tuo tarpu saugiausia būtų „diegti saugumo priemones į pačią sistemą pirmoje jos kūrimo stadijoje“.
Prof. M.A.Bishopas kartu su valstijos pareigūnais perspėjo, kad tyrime neatsižvelgta į saugumo priemones, kurių vis daugiau imamasi daugelyje balsavimo vietų. Prieigos prie balsavimo sistemų ribojimas ir kitos priemonės galėjo užkirsti kelią kai kuriems įsilaužimams, pripažino mokslininkas ir valstijos pareigūnai.
Rinkimus administruojančių kompanijų vadovai teigė, kad bandymai atlikti nerealistiškomis sąlygomis ir kad nėra buvę įsilaužimų į sistemą rinkimų dieną.
D.Bowen sakė, kad Kalifornijai būtina pasirūpinti balsų saugumu iki pirminių prezidento rinkimų vasario mėnesį. Ji pažadėjo šią savaitę pranešti, kokių priemonių imsis.
Jau anksčiau saugumu susirūpinę Atstovų rūmų ir Senato demokratai teigė reikalausią naudoti popierinius biuletenius ir kitas apsidraudimo priemones, kad balsų skaičiavimas būtų patikimesnis.
Visgi valstijų bei vietiniai pareigūnai perspėjo, kad jau per vėlu įgyvendinti daugumą pakeitimų, nes šie sukels chaosą per rinkimus kitąmet. Aklųjų ir kitų neįgaliųjų atstovai taip pat skundėsi, kad reikalinga papildoma įranga, padėsianti neįgaliesiems balsuoti be darbuotojų pagalbos – to reikalauja federaliniai įstatymai.
Reaguodami į šiuos priekaištus S.Hoyeris ir R.Holtas nusprendė atidėti radikaliausią reikalavimą nuo dabar iki 2012-ųjų kiekvieną balsą registruoti patvarioje popieriaus kortelėje.
Jie sutiko pasitenkinti reikalavimu, kad per 2008 ir 2010-ųjų rinkimus apygardose prie balsavimo mašinų būtų pritvirtinti kasos aparatų tipo čekių spausdintuvai arba naudojamos optinės skenavimo sistemos, skaičiuojančios popierinius biuletenius.