Anot „Microsoft“ bendrųjų išeities tekstų („Shared Source“) vadovo Jasono Matusowo internetinio dienoraščio, panašius sprendimus priėmė ir Vokietijos bei Švedijos vyriausybės. Jos tai pat nusprendė, jog tikslingiau yra naudoti abu standartus. Kitos vyriausybės, pavyzdžiui Norvegijos ir Japonijos nusprendė pasirinkti tik „Open Document Format“ tipo dokumentus.
„Microsoft“ sukurtas „Open XML“ standartas buvo 2006 m. gruodžio 7 d. ECMA organizacijos buvo patvirtintas tarptautiniu standartu. Kurdama šį standartą, „Microsoft“ atsižvelgė į klientų, ypač viešojo sektoriaus atstovų, pageidavimus, jog Open XML būtų atviras standartas. Visuomenė taip pat išreiškė pageidavimą turėti plačias teises naudoti failų formatus nemokamai ir be jokių ribojimų. Buvo pageidaujama, kad diegiant failų formatus pilnai ar tik jų dalį nereikėtų naudoti jokių Microsoft patentų.
Atsižvelgiant į šiuos interesus, Microsoft ir kiti rinkos dalyviai inicijavo „Open XML“ standartizavimą. Standarto parengimo paraiška buvo pateikta visuotinai pripažintai standartizavimo organizacijai „Ecma International“, per pastaruosius 46 metus parengusiai šimtus tarptautinių technologijų standartų. Per metus „Ecma“ suburtas techninis komitetas pradinį 2000 puslapių specifikacijų dokumentą papildė iki daugiau nei 6000. Remiantis šia technine specifikacija, OOXML standartą galima diegti įvairiose operacinėse sistemose, nevienalytėse aplinkose bei užtikrinti suderinamumą su milijardais jau egzistuojančių dokumentų.
Šių standartų šalininkai nuolat kritikuoja konkurentų trūkumus. Anot ODF standarto rengėjų, sudarant išsamias OOXML standarto specifikacijas buvo palikta klaidų, kurios gali kliudyti kuriant suderinamas sistemas. Iš „Microsoft“ šalininkų pusės bene dažniausiai yra girdimas priekaištas, kad ODF dokumentuose nėra numatyta galimybės įtraukti nuosavas verslo logikos schemas, skirtas procesų automatizavimui.
Kaip pastebi „Linux World“ naujienos autoriai, ODF šalininkai gali pralaimėti šią konkurencinę kovą dėl netinkamai pasirinktos kovos taktikos. Siūlydami ODF, jie dažniausiai laikosi nuomonės, kad visą esamą infrastruktūrą reikia šalinti ir diegti naują. Tačiau anot vieno IBM eksperto, daugelis kompanijų ir organizacijų yra investavę daug lėšų į senąsias sistemas, todėl jos retai surinka esamas sistemas mesti lauk, net ir matydamos akivaizdžius jų trūkumus. Neretai senų sistemų modifikavimas ir pritaikymas pasirodo nepriimtinas dėl tam reikalingų laiko ir lėšų sąnaudų. Šiuos IBM eksperto žodžius patvirtina faktas, kad Miuncheno miestas vienos darbo vietos migracijai iš „Microsoft Office“ sistemų į „OpenOffice.org“ išleido maždaug 3500 JAV dolerių. Didžiąją dalį migracijos kainos sudarė esamų dokumentų formato keitimas ir verslo logikos pusprogramių perrašymas. Dokumentų konvertavimas yra problema net ir „Microsoft“ programų vartotojams, nes „Office 2oo7“ dokumentai taip pat yra nesuderinami su senosiomis automatizavimo sistemomis.
Anot „LinuxWolrd“, dėl tokios ODF propaguotojų pasirinktos migracijos politikos, daugeliui vyriausybių belieka tik rinktis OOXML, nes daugelyje vyriausybinių organizacijų yra naudojamos automatizuotos „Microsoft Office“ sistemos. Tiesa, yra vilties, kad formatų karą gali sustabdyti vasario 28 – kovo 1 dienomis vykusi konferencija, kurios metu 21 Europos Sąjungos IT atstovai pateikė reikalavimus pramonei. Jie paskelbė, kad nei ODF, nei OOXML formatai yra nepriimtini ir tikisi, kad „Microsoft“ bei didieji ODF atstovai susės prie derybų stalo ir parengs vieningą dokumentų formatą, skirtą tam pačiam tikslui. Konferencijos metu buvo pateiktas bendras naujojo „Open Document Exchange Format“ (ODEF) formato apibrėžimas.