Remiantis naujuoju Vokietijos įstatymu, kompiuterinių tinklų skenavimo („Nessus“, „Nmap“, „Kismet“) ir kitų panašių kompiuterinio saugumo programų kūrimas, turėjimas bei platinimas tampa nusikaltimu, nes šios priemonės gali būti panaudotos nusikalstamai veiklai. Dėl šios priežasties Vokietijoje įsikūrusių kompiuterinio saugumo svetainių administratoriai nusprendė uždaryti savo svetaines arba perkelti jas už Vokietijos ribų. Pavyzdžiui, „Month of PHP Bugs“ projekto autorius iš svetainės pašalino visą informaciją apie aptiktas PHP posistemio klaidas, nes, anot jo, šia informacija kas nors galėjo pasinaudoti įsilaužimams į svetaines.
Anot „KisMAC“, CCC, „Phenoelit“ ir kitų svetainių administratorių, 202 įstatymo paragrafas yra parašytas neaiškiai ir gali būti gana laisvai interpretuojamas. Bevielio ryšio tinklų skenavimo programos „KisMAC“, skirtos „Mac“ kompiuteriams, autorius nutraukė programos tobulinimą. Pasak svetainės autoriaus viena didžiausių ginklų eksportuotojų nusprendė uždrausti kurti kompiuterinio saugumo programas, todėl nauja projekto svetainė netrukus turėtų atsidaryti Nyderlanduose. Vokietijos Chaoso kompiuterių klubas („Chaos Computer Club“), netoli Berlyno rengiantis „Chaos Communication Camp“ kompiuterinio saugumo stovyklą taip pat pakeitė savo svetainę. Tituliniame puslapyje įkeltas saulėtos pievos paveikslėlis teigia, kad Vokietijos valdžios nuomone internete neegzistuoja kompiuterinio saugumo problemų, kurias verta nagrinėti.
Dauguma įsilaužimams naudojamų programų iš tiesų dažniau naudojamos apsaugai nuo įsilaužimų. Šios programos yra skirtos įvairioms kompiuterinių sistemų saugumo spragoms, pavyzdžiui, atviroms tinklo paslaugoms, neapsaugotiems bevielio ryšio tinklams, žinomoms programinės įrangos klaidoms ir kitokioms spragoms aptikti. Savaime suprantama, kad tokia informacija domisi ir įsilaužėliai, ir sistemų administratoriai, norintys užlopyti šias spragas.
Naujais šalies kompiuterinio saugumo įstatymais nepatenkinti ne tik kompiuterinio saugumo ekspertai. „Google“ teigia verčiau nutrauksianti „Gmail“ paslaugų teikimą Vokietijos internautams, nei paklusianti naujam Vokietijos stebėjimo įstatymui. Šis įstatymas, kurio svarstymo data dar nenustatyta, tai Europos Sąjungos duomenų kaupimo direktyvos vokiškoji interpretacija. Jis reikalautų, kad nuo 2008 metų visos be išimties telekomunikacijų kompanijos rinktų privačią Vokietijos vartotojų informaciją. Norėdama susekti nusikaltėlius, Vokietijos vyriausybė panoro gauti visus Vokietijos piliečių ryšių duomenis, įskaitant ir lankytas interneto svetaines, telefonų skambučių duomenis bei tekstines žinutes. Panašų įstatymą buvo norima priimti ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau jis buvo užprotestuotas ir paredaguotas. Britai ir taip baiminasi tapti „Didžiojo brolio“ valstybe.
Tai jau nebepirmas atvejis, kai programų autorius bandoma apkaltinti už neteisėtą jų kūrinių panaudojimą. Prestižinio Tokijo universiteto dėstytojas Isamu Kaneko, sukūręs keitimosi rinkmenomis programą „Winny“, Kijoto apygardos teismo buvo įpareigotas sumokėti 1,5 mln. jenų (12 850 JAV dolerių) baudą. Vyriausiojo teisėjo Makoto Himuros teigimu, pateikdamas „Winny“ programą savo svetainėje, kaltinamasis leido lengvai pažeisti įstatymą ir padėjo atlikti nusikaltimus. Panašias formuluotes taikė ir muzikos bei vaizdo įrašų kompanijų atstovai, į teismus padavę „Napster“, „Kazaa“, „Gnutella“, ir kitų keitimosi rinkmenomis programų autorius. JAV kongrese netgi buvo iškeltas klausimas, kad keitimosi programos kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nes neatsakingai naudodamiesi šiomis programomis, valstybinių institucijų bei kompanijų darbuotojai neretai paviešina konfidencialius ar netgi slaptus duomenis.